Rugsėjo 9-10 dienomis Vilniaus Kyviškių aerodrome vyko Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionatas ir Vilniaus taurės varžybos. Jose dalyvavo ir antrą vietą bendroje įskaitoje užėmė Panevėžio aeroklubo narys Aurimas Bazaras. Jis mielai sutiko pasidalyti mintimis ne tik apie šias varžybas, bet ir apie savo ateities planus, Panevėžio aeroklubo situaciją.
– Papasakokite apie varžybas Vilniuje.
– Varžėsi septyniolika dalyvių iš visos Lietuvos. Reikėjo atlikti kelis pratimus, tačiau oro sąlygos buvo sudėtingos – pūtė smarkus vėjas, buvo žemi debesys, protarpiais prapliupdavo lietus. Vis dėlto pavyko iškovoti antrą vietą, nusileidau tik vilniečiui Žilvinui Lidžiui.
– Kaip rengėtės varžyboms?
– Rengiausi Panevėžio aeroklube. Mane treniravo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje treneris Vytautas Lapėnas. Neseniai šio trenerio vadovaujama Lietuvos rinktinė Europos čempionate užėmė antrą vietą. Be manęs, V.Lapėnas treniruoja dar du panevėžiečius ir jis mano, kad mes galime sudaryti gerą komandą, ji ateityje galėtų atstovauti ne tik Panevėžiui, bet ir Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose.
– Kokie artimiausi jūsų planai?
– Dalyvauti Ispanijoje vyksiančiose varžybose. Tai bus akrobatinio skraidymo taurės varžybos. Kitų metų planuose yra dar rimtesnės varžybos.
– Kaip sugalvojote vykti į Ispaniją?
– Į Ispaniją vyksiu dėl dviejų priežasčių. Visų pirma – dėl varžybų. Antra priežastis yra ta, kad mano treneris V.Lapėnas pažadėjo Ispanijoje pamokyti skraidyti šiuo metu geriausiu pasaulyje akrobatiniu lėktuvu SU, jį pagamino naikintuvų gamykla. Jis dabar jau nebegaminamas, bet, deja, geresnio ir analogiško šiam lėktuvui kol kas niekam nepavyko sukurti. Tokiu Lietuvoje skraido vienintelis pilotas Jurgis Kairys.
– Kiek laiko jūs užsiimate šia sporto šaka ir kokių dar turite laimėjimų?
– Skraidau dvejus metus, o pernai pavyko nugalėti Alytaus miesto akrobatinio skraidymo taurės varžybose. Skraidyti pabandžiau būdamas šešiolikos, tačiau greitai nuklydau į automobilių sportą, teko atstovauti Lietuvos rinktinei ir iškovoti daug pergalių. Be to, 27 metus slidinėju kalnuose.
– Kas po tiek metų vėl paskatino pakilti į orą?
– Net ir automobilių sporte, kai vairuodavau bagį, retai visais keturiais ratais remdavausi į žemę, jau nekalbu apie kalnų slidinėjimą. Tačiau vėl pasirinkti aviaciją paskatino V.Lapėnas. Šis žmogus moka sudominti, jis tartum pasėja sėklą ir laukia, kol kada nors vis tiek susidomėsi šia sporto šaka.
– Ką jaučiate skrisdamas?
– Sunkiai galima būtų įsivaizduoti kitą sporto šaką, kuri taip atpalaiduotų nuo visų rūpesčių, rutinos, darbų ir kt. Kai skrendi, visai atsijungi nuo viso pasaulio ir, visai kitaip negu kitiems atrodo, nejauti jokios įtampos. Žinoma, reikia ruoštis skrydžiui, susikoncentruoti ir tik tada lipti į lėktuvą, tačiau įlipus viskas tampa tikra atgaiva. Žinoma, man ši sporto šaka yra kaip laisvalaikio praleidimo būdas. Skraidymo pagrindus skraidyti aš gavau iš pirmo savo mokytojo Sigito Noreikos tuomet veikiančiame Įstros aerodrome. Dar ir dabar puikiai atsimenu svarbias skrydžių saugos taisykles.
– Bet skraidant nuolat tyko nelaimės?
– Incidentų šioje sporto šakoje pasitaiko visur ir nereikia iš to pūsti burbulo, tačiau jie atsitinka ne dėl aeroklubo kaltės, o dėl pilotų neišmanymo arba tiesiog kitų aplinkybių. Ir tikrai nereikėtų perdėti nelaimės, kuri neseniai atsitiko Panevėžio aeroklube dėl pačio piloto pažeistų taisyklių. Aviacija tikrai nėra nesaugi, paprasčiausiai – pakilus į orą reikia laikytis visų taisyklių, to visiems aviatoriams ir norėčiau palinkėti – saugiai skraidyti ir suteikti malonių akimirkų sau ir žiūrovams.
– Koks yra lakūnų amžius?
– Labai įvairus. Džiugu aeroklube pamatyti jaunimą, nors, žinoma, netrūksta ir patyrusių pilotų. Unikalu, kai 9-10 metų vaikai ateina ir mokosi skraidymo paslapčių. Tad norėčiau paagituoti jaunimą ateiti į aeroklubą, jame galima mokytis ne tik skraidyti, bet ir sklandyti, taip pat yra aviamodelių ir parasparnių sekcijos. Juolab kad Panevėžio aeroklube netrūksta gabių mokytojų ir instruktorių. Neišnaudoti jų žinių, mano manymu, būtų tiesiog nelogiška.
– Papasakokite daugiau apie Panevėžio aeroklubą.
– Panevėžio aeroklubas yra seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje. Pernai jam sukako 75-eri metai. Pirmajam aeroklubui vadovavo Panevėžio apskrities viršininkas, vadinasi, seniau aeroklubui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Prieškario Lietuvoje aeroklube buvo rengiami karinių oro pajėgų lakūnai. Didžioji dalis lakūnų, aeroklube gavusių pradžiamokslį, dirba įvairiose oro linijų kompanijose, mokymai vyksta ir dabar, jie niekada nebuvo nutrūkę. Liūdna, tačiau mokymai tęsiasi tik entuziastų dėka, nes finansavimas yra labai menkas. Aeroklubo nariai kaip išmanydami stengiasi padėti tiek darbais, tiek rėmėjų paieška. Šiuo metu klubas išgyvena sudėtingą situaciją, nes aeroklubą norima iškraustyti. Sprendimą, žinoma, reikia priimti, tačiau bijau, kad aeroklubą gali panaikinti. O iš naujo kurti tokį klubą ir tokią bazę būtų be galo sudėtinga, todėl visos institucijos turėtų būtų suinteresuotos išlaikyti Panevėžio aeroklubą.
Kalbino Romas RUDOKAS
Nuotr. iš asm. alb. Įlipęs į lėktuvo kabiną
A.Bazaras atsipalaiduoja nuo darbų ir rūpesčių.
