Rusų ambasados lėšomis tvarkoma tarybinių lakūnų amžinojo poilsio vieta Ramygalos gatvės kapinėse atsidūrė aistrų sūkury. Vieno iš palaidoto ekipažo nario dukra, išvydusi kapvietę, kurioje kartu su bendražygiais palaidotas ir jos tėvas, tikina panorusi palaikus išsikasti. Pati interjero dizaino įmonę turinti moteris mano, kad jos tėvo amžinojo poilsio vieta tvarkoma stebėtinai atsainiai. Darbus atliekanti bendrovė broko neįžvelgia.
Tvarka šokiravo
Vilnietė Aida Markaitienė, savaitgalį atvykusi į Panevėžį aplankyti Ramygalos gatvės kapinėse palaidoto tėčio Antano Brazdžionio, prieš daugiau nei dvidešimt metų kartu su šešiais bendražygiais tragiškai žuvusio Molėtų rajone sudužus lėktuvui, buvo šokiruota išvydusi, kaip, anot jos, neapgalvotai už Rusijos ambasados lėšas tvarkoma lakūnų amžino poilsio vieta.
„Antkapiai sumažinti, vienintelio mano tėčio kapvietė įrėminta ne vientisų, o sudurstytų blokelių. Kokie tarpai tarp jų palikti! Kito kapo blokelis įskilęs. Plytelės išklotos tik ant smėlio, kažin, ar ilgai jos bus, ar neišplaus liūtys“, – rodė darbo broką A.Markaitienė.
Be to, moters nuomone, pilka spalva nudažyta net nenušlifuota granito sienelė tik išdarkė kapvietės vaizdą. Anot jos, geriau būtų nuvalę granito dėmes, užuot jas uždažę.
„Argi čia spalva?“ – apmaudą liejo A.Markaitienė.
Iškelti palaikų negali
Moteriai skaudu ir dėl to, kad ji pati drauge su būreliu karininkų dar prieš ketverius metus pradėjo žygius dėl kapvietės sutvarkymo, nė sapne nesapnavo, kad darbo rezultatas ne džiugins, o nuvils. Žuvusio lakūno dukra netgi Rusijos ambasados atstovą buvo atsivedusi į kapines. Už tai, kad ambasada šiemet skyrė pinigų kapvietei sutvarkyti, moteris tikina esanti labai dėkinga, tačiau jai apmaudu, kad už gautąsias lėšas darbas atliktas bet kaip, akis bado brokas.
A.Markaitienė su mama svarsčiusios ir galimybę iš bendros lakūnų kapvietės išsikelti artimo žmogaus palaikus, tačiau toks sprendimas pasirodė neįmanomas – lakūnai palaidoti bendroje duobėje cinkuotuose karstuose.
„Seniau ją prižiūrėjo Pajuostyje buvęs karinis dalinys. Jam išsikėlus kapvietė liko tarsi niekieno. Veikiausiai kitų žuvusiųjų artimieji negyvena Lietuvoje, atrodo, kad iš septynių kapų tvarkomas tik mūsų artimojo ir dar vienas. Dabar, kai kapvietė pradėta tvarkyti, nesinori, kad ambasados skirtieji pinigai nueitų vėjais“, – kalbėjo pašnekovė.
Plačiau skaitykite liepos 18 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Nors lakūnų kapvietę tvarkančios
bendrovės atstovai tikina besistengiantys išsaugoti kuo daugiau autentiškumo,
tačiau A.Markaitienė įžvelgia tik darbininkų paliktą broką.
