Visuomenininką, prieš porą metų nuo sovietinių karių palaidojimo vietos Panevėžio rajone, Krekenavoje, nuplėšusį juos šlovinusias granito lentas, rusijos teismas nuteisė septynerius metus kalėti.
Nuosprendis paskelbtas už akių – ideologine neapykanta kaltintas pilietis apie jį net nežinojo.
Gyvendamas Lietuvoje nuteistasis mano belangės išvengsiąs, o savo poelgį vadina vadavimusi iš baudžiavos.
Sava valdžia akcijos irgi neįvertino
Į kalėjimą rusijos teismo pasiųstas žmogus – 64-us metus bebaigiantis Krekenavoje gimęs, Vilniuje gyvenantis Romualdas Liutkus. Visuomenininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
2024-ųjų rugsėjį, drauge su sūnumi Laurynu Juozu, į rankas pasiėmę kaltus, jiedu nuplėšė keturias memorialines lentas su užrašais „Amžina šlovė didvyriams“, buvusias pritvirtintas Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietoje Krekenavoje.
Paties R. Liutkaus pasipriešinimu Lietuvai primestai sovietinei ideologijai pavadinta memorialinių lentų nulupimo akcija vyko ją fiksuojant žiniasklaidos priemonėms.
Netrukus šį įvykį nušvietė televizijų reportažai, vaizdo įrašai buvo paskelbti internete.
„Berlyno siena nuo mažesnio plaktuko griuvo“, – į filmavimo kameras tuomet kalbėjo R. Liutkus. Kreipdamasis į tautą jis ragino: „Nepasiduokim, neužsileiskim ir nenusileiskim. Lai rusai vykdo mūsų, lietuvių, valią.“
Nuo palaidojimo vietų nuplėštas granito lentas – nesudaužytas, be jokių defektų, – jiedu su sūnumi nunešė į Krekenavos seniūnijos administracinį pastatą, įteikė seniūnijos vadovams.
Ir Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys, ir Panevėžio rajono meras Antanas Pocius kapinėse pasišvaisčiusių vyrų anaiptol nepagyrė, jų poelgis buvo apibūdintas kaip savivaliavimas ir savivaldžiavimasu.
Meras A. Pocius buvusį savo bendramokslį tuomečiame Vilniaus inžineriniame statybos institute R. Liutkų dargi išvadino chungveibinu – Kinijoje vykusios kultūrinės revoliucijos vykdytoju, pramynusiu kelią komunistų atėjimui į valdžią.
Neabejoja pasielgęs teisingai
Kad praėjus bemaž porai metų po įvykio rusijos teismas jį septyneriems metams pasiuntė į kalėjimą, R. Liutkus teigia šiomis dienomis sužinojęs iš politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko.
Šis, susipažinęs su rusijos žiniasklaidos platinama informacija, pranešė, jog Maskvos miesto teismas jį nuteisė dėl už rusijos federacijos ribų esantiems sovietų karių kapams esą padarytos žalos.
R. Liutkui ne tik už akių skirta įkalinimo bausmė, jam taip pat uždrausta užsiimti veikla, susijusia su interneto svetainių, elektroninių ir informacinių bei telekomunikacijos tinklų administravimu.
„Eina tie rusai ir jų teismai velniop.“
R. Liutkus
Taip pat lietuvis apkaltintas tėvynės gynėjų atminimo įžeidimu, šio karo veteranų garbės ir orumo pažeminimu, įvykdytu viešai, asmenų grupėje, pasinaudojant žiniasklaida ir internetu.
„Eina tie rusai ir jų teismai velniop“, – „Sekundės“ paklaustas, kaip sureagavo į tai, kad gavo solidžią rusijos teismo bausmę, sakė R. Liutkus.
Jis įsitikinęs, jog pašalindamas granito plokštes su sovietus šlovinančiais užrašais veikė pagal Lietuvos įstatymus.
„Tai rusai išsidirbinėja ir žemina mus, pritvirtinę tokius įrašus. Jie įpratę būti dominuojantys, diktuoti mums, kaip gyventi. Užteks to. Nebebūkime vasalais baudžiauninkais“, – pabrėžė R. Liutkus.
Jam paskelbtą nuosprendį krekenaviškis vertina kaip visų Lietuvos piliečių gąsdinimą. Bet dėl viso pikto teigia susirinkęs informaciją apie šalis, kurios jį įduotų rusijai ir kur vykti būtų pavojinga.
Gaila, sako, kad į Ukrainą, kur su sūnumi veža labdarą, greičiausiai irgi.
Pasiūlė laukti medalio
R. Liutkus pabrėžia rusiškų užrašų Krekenavoje esančioje sovietų karių palaidojimo vietoje nelietęs – nuėmęs tik tas granito plokštes, ant kurių lietuvių kalba buvo iškalti tikrovės neatitinkantys užrašai.
Ir neslepia buvęs itin įžeistas rajono vadovo žodžių, paniekinusių jo poelgį.
„Greitai bus 40 metų, kai Lietuva laisva, o mes vis dar garbinam sovietų karius, rašydami, kad jiems – amžina šlovė“, – piktinasi nuteistasis.
Lentas su klaidinamais įrašais jis teigė nuėmęs todėl, kad vietos valdžia nesugebėjo to padaryti. O nunešęs į Krekenavos seniūniją pateikė tris siūlymus, ką su raudono granito gabalais daryti.
„Sakiau seniūnui, kad gali plokštes nuvežti rusijos ambasadai, nes jos iniciatyva jos atsirado Krekenavoje. Jei nenori vežti, siūliau atiduoti Panevėžio rajono vadovams. O jei ir tai netinka, patariau pasilaikyti sau, kad atėjus rusams galėtų parodyti, kad lentas išsaugojo, ir už tai gaus medalį“, – mena R. Liutkus.
Nei žalos paveldui, nei vandalizmo neįžvelgė
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys, į kurio darbo kabinetą R. Liutkus prieš porą metų atnešė nuo sovietinių karių kapavietės nuplėštas lentas, „Sekundei“ patvirtino, kad tos ir dabar saugomos seniūnijos patalpose.
Po R. Liutkaus akcijos sovietų karių kapinėse seniūnas dėl jo poelgio buvo kreipęsis į Kultūros paveldo departamento specialistus ir policiją.
Paveldosaugininkai atrašė, kad žalos nepadaryta, nes minėtų lentų nebuvo kultūros paveldo apskaitoje, saugotinų savybių jos neturi. Obeliskas su penkiakampe žvaigžde ir kelios eilės sienelių su granito plokštėmis bei įrašais jose „Amžina šlovė didvyriams“ bei „Amžinas atminimas žuvusiems tarybiniams kariams“ neturi jokios išliekamosios vertės ir nėra saugomi valstybės.
Policija lentų nuplėšimo vandalizmo atveju nelaiko, tad ikiteisminio tyrimo nė nepradėjo.
