KONTROLĖ. Lygtinai į laisvę paleistųjų, kurie intensyviai prižiūrimi, namuose įrengiami štai tokie aparatai, padedantys nustatyti, ar laikomasi reikalavimų. J. Markevičiaus nuotr.
Prieš porą metų – 2012-ųjų vasaros pradžioje Lietuva su nerimu laukė liepos 1-osios. Dienos, kai turėjo pradėti veikti naujas Probacijos įstatymas, tūkstančiams įkalinimo įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų žadėjęs trumpesnį kelią į laisvę.
Buvo pasklidusi informacija, kad šis įstatymas padės greičiau į laisvę išeiti didelei daliai – maždaug trims tūkstančiams – nuteistųjų. Jų tuomet iš viso buvo apie devynis tūkstančius.
Praėjus lygiai dvejiems metams nuo permainų pradžios, pareigūnai, tiesiogiai susiduriantys su lygtiniu paleidimu, pažymi, kad lauktojo efekto Probacijos įstatymas neatnešė – lygtinio paleidimo procesas buksuoja, teigiamų permainų nematyti, įkalinimo įstaigos netuštėja.
„Tegul kalba skaičiai“, – sako Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus viršininkas Ričardas Dovidonis.
Jis pateikia duomenis, rodančius, kiek Panevėžio miesto ir rajono gyventojų lygtinai paleidžiama iš bausmės atlikimo vietų: 2010 metais tokių buvo 94, 2011-aisiais – 76, 2012-aisiais (jau įstatymui įsigaliojus) – 62, 2013 metais – 65, o šiemet per šešis mėnesius lygtinai paleisti 32 panevėžiečiai.
Akivaizdu, kad situacija liko panaši kaip buvusi, ir didelių permainų Probacijos įstatymas neatnešė, nors visose įkalinimo įstaigose sudarytos lygtinio paleidimo komisijos darbuojasi iš peties – svarsto prašymus, renka duomenis, nustato lygtinai į laisvę paleidžiamojo galimybes, nusikalstamumo riziką.
Dviguba kontrolė
Vienintelės šalyje moterims skirtos įkalinimo įstaigos – Panevėžio pataisos namų – nuteistosios taip pat tikėjosi daug spartesnio laisvės artėjimo.
Vis dėlto, pasak Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotojo Vladislovo Navicko, lygtinai į laisvę išeinančių moterų taip pat nepadaugėjo.
Per dvejus Probacijos įstatymo galiojimo metus lygtinai į laisvę išleista 221 nuteistoji.
Iki 2012-ųjų liepos 1-osios galimybę neatlikus visos skirtos bausmės išeiti į laisvę suteikdavo tik teismas.
Dabar tokius sprendimus pirmiausia priima įkalinimo įstaigose dirbanti komisija, sudaryta iš Pataisos namų, Probacijos tarnybos bei visuomenės atstovų. Komisija sudaroma metams, tad nuo šių metų liepos 1-osios lygtiniu paleidimu rūpinsis jau trečioji komisija.
Tačiau komisijos sprendimas – ne galutinis, jis keliauja į teismą ir paskutinį žodį – paleisti nuteistąjį ar ne – taria teismas
„Pasidarė tarsi dvigubas filtras, tą patį klausimą sijojantis du kartus. Su komisijos sprendimu, kuris visada priimamas tik gerai įvertinus visas sąlygas ir aplinkybes, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, teismas gali ir nesutikti“, – svarsto R. Dovidonis.
Iš daugiau kaip dviejų šimtų Panevėžio pataisos namų komisijos priimtų sprendimų išleisti nuteistąsias lygtinai teismas nepritarė 34, ir tiek moterų anksčiau į laisvę neišėjo.
Stebi intensyviai
Komisija prašymus priima tik iš teisę į lygtinį paleidimą turinčių nuteistųjų. Kelius į šią teisę užkerta padaryto nusikaltimo pobūdis, bausmės laikas, elgesys ir kitos aplinkybės.
Kaip teigia direktoriaus pavaduotojas V. Navickas, nuteistosios turi būti įvykdžiusios visus įstatymo numatytus reikalavimus.
Prieš pradedant svarstyti komisijai tenka siuntinėti užklausimus, rinkti medžiagą – juk būtini duomenys apie asmens teistumus, priklausomybes, galimas gyvenimo, darbo sąlygas, šeimą ir kt.
Į laisvę anksčiau paleisti nuteistieji privalo laikytis tam tikrų sąlygų. Viena iš griežtesnių priežiūros formų – intensyvus stebėjimas.
Kai kuriems nuteistiesiems suteikiama galimybė pasirašyti intensyvaus stebėjimo sutikimą ir jie gali pusmečiu anksčiau, nei numatytas galimas paleidimo laikas, pamatyti laisvę.
Probacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Valentinas Kalpakovas sako, kad intensyviai laisvėje stebimiems nuteistiesiems ant kojos užmaunama speciali juostelė, padedanti kontroliuoti, kaip laikomasi lygtinio paleidimo reikalavimų.
Su apyrankėmis ant kojos Panevėžio apygardos teritorijoje vienu metu kartais vaikšto 15, kartais vos 5 lygtinai paleistieji.
Bandyti nusisegti juostelę ar keisti namuose įrengto aparato vietą geriau nė nemėginti. Pažeidimai paaiškėja ir po poros perspėjimų laisvę vėl galima prarasti.
Per pirmąjį šių metų pusmetį už lygtinio paleidimo reikalavimų nepaisymą elektroninio stebėjimo metu atgal į įkalinimo vietą buvo sugrąžinti du asmenys. Kaip teigia V. Kalpakovas, pažeidėjos – moterys, jos abi bausmę vėl atlieka Panevėžio pataisos namuose.
Sugrįžta ne vienas
Pasak Pataisos namų direktoriaus pavaduotojo V. Navicko, per visą Probacijos įstatymo galiojimo laiką į laisvę, taikant intensyvią priežiūrą, buvo paleistos 36 moterys. Didžioji dauguma šį išbandymą išlaikė, reikalavimų laikėsi.
Iš 221 anksčiau paleistosios atgal į Pataisos namus sugrįžo 13. „Statistikos, dėl kokių priežasčių jos grįžo – nepakluso lygtinio paleidimo ar intensyvaus stebėjimo reikalavimams, ar padarė naują nusikaltimą, mes nevedame“, – paaiškino direktoriaus pavaduotojas.
Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančiosios lygtinio paleidimo komisijai per dvejus metus pateikė 353 prašymus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
