Laisvė nuo mokesčių: kiek dienų dirbame valstybei?

Birželio 15-ąją Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena.

„Praėjusiais metais priimta ir šiemet įsigaliojusi mokesčių reforma pakeitė pajamų apmokestinimą, tačiau daugelis žmonių nežino, kokią jų pajamų dalį sudaro mokesčiai, kiek jų sumoka vartodami ir kokioms valstybės funkcijoms šios lėšos tenka“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas Ernestas Einoris.

Instituto parengtoje skaičiuoklėje mokumokescius.lt įvedus darbo užmokestį ir vartojimo išlaidas galima sužinoti, kiek per metus sumokama mokesčių nuo atlyginimo bei perkant įvairias prekes ir paslaugas.

„Minimalią mėnesio algą uždirbantis žmogus nuo savo atlyginimo sumoka apie 326 eurus mokesčių, 2 554 eurus „į rankas“ gaunantis žmogus – 1 042 eurus, o daugiau nei 10 000 eurų uždirbantis – 4 380 eurų. Tai atitinkamai sudaro 28, 40 ir 42 proc. jų darbo vietos kainos“, – skaičiuoja E. Einoris.

Jo teigimu, reforma padidino ne tik dalies gyventojų mokesčius, bet ir mokesčių sistemos sudėtingumą.

„Įvairios pajamų rūšys, viršijančios tam tikras ribas, bus sumuojamos ir apmokestinamos bendrais tarifais. Tai rodo, kad gyventojams vis svarbiau suprasti, kokie mokesčiai jiems taikomi“, – sako LLRI vyr. ekspertas.

„Mokesčius mokame ne tik nuo atlyginimo. Juos mokame ir pirkdami prekes bei paslaugas, tik dažnai to nepastebime, nes PVM ir akcizai jau įskaičiuoti į kainą“, – sako E. Einoris.

Tam, kad sumokėtume mokesčius, šiemet dirbome 165 dienas.

Didžiąją dalį jų – socialinei apsaugai finansuoti: 50 dienų. Gynybai teko 20 dienų, sveikatos apsaugai – 19 dienų, švietimui, mokslui ir sportui – 16 dienų, palūkanoms už valstybės skolą mokėti – 3 dienos, kelių tiesimui ir priežiūrai – taip pat 3 dienos“, – pabrėžia E. Einoris.

Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybės išlaidoms finansuoti ir pradeda dirbti sau.

Ji apskaičiuojama valstybės, savivaldybių, socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas palyginant su prognozuojamu nominaliu bendruoju vidaus produktu. Skaičiuojamos išlaidos, nes dalis jų finansuojama skolinantis, o skola tampa ateities mokesčių mokėtojų įsipareigojimu.