Vakar visoje Lietuvoje buvo minimos 23-iosios žuvusiųjų ir kovojusiųjų už šalies laisvę ir nepriklausomybę metinės. Sausio 13-osios įvykiai Lietuvos istorijos puslapiuose paliko kruviną pėdsaką, bet ši data lietuvių tautai visada primins, kokia didelė laisvės kaina.
Pergalės kaina
Ir nors jaunoji karta, gimusi jau nepriklausomoje Lietuvoje, laisvę vertina kaip savaime suprantamą dalyką, ji aktyviai įsitraukė į minėjimo renginius. Be jau tradicinio Sausio 13-osios minėjimo, laisvės kovotojai buvo pagerbti simboliniais neužmirštuolės žiedeliais atlape.
Sausio 13-oji daugelyje švietimo įstaigų ir įvairių organizacijų buvo pradėta simboline akcija „Atmintis gyva, nes liudija“ – dešimčiai minučių visuose pastatų languose sužibo vienybės žvakutės. Prie šios akcijos prisijungė daugiau kaip pusantro tūkstančio šalies mokyklų, įstaigų ir organizacijų.
Vidurdienį prie Savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija. Miesto meras Vitalijus Satkevičius paragino kiekvieną didžiuotis šia diena, kai vienybė, tiesa ir valia buvo stipresnė už galingiausio tanko vikšrus.
„Esu tikras, kad sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, yra amžiams įleidusi šaknis visos tautos širdyse. Šiandien prisimename tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už Lietuvą, jos laisvę ir nepriklausomybę, mename tūkstančius tų, kurie, pamiršę savo asmeninius interesus, šeimų saugumą, susikibo rankomis, surėmė pečius ir stojo prieš automatų vamzdžius, karo mašinas. Sausio 13-oji – mūsų tautos, atskirai kiekvieno iš mūsų pergalės, pasididžiavimo diena“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius kalbėjo V. Satkevičius.
Žuvusieji už laisvę buvo pagerbti tylos minute, o Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai paleido salves už Lietuvą, šalies žmones ir laisvės gynėjus.
Pražydo neužmirštuolės
Sausio 13-osios minėjimo ne vienas dalyvavęs atlape buvo įsisegęs mėlyną gėlės žiedelį. Naujos akcijos „Neužmirštuolė“ organizatoriai tikisi, kad tai taps tradicija, o ši gėlė įsitvirtins kaip kovojusiųjų už laisvę simbolis – orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos.
Iniciatyvos organizatorius Tadas Langaitis teigė, kad neužmirštuolė pasirinkta ne tik dėl gražaus pavadinimo. Ji tarsi simbolizuoja tai, ko negalima pamiršti.
„Įsisegę neužmirštuolės žiedą parodome, kad visi atsimename, jog tie įvykiai – mūsų bendrystė. Labai svarbu, kad tai virstų tradicija. Kad mes kartą per metus visi kartu paminėtume, prisimintume su daugiau džiaugsmo, dėkingumo, mažiau liūdesio. Reikia priminti sau ir ypač jaunesniems žmonėms, kad tai yra pergalės diena“, – sako T. Langaitis.
Tačiau kai kurie, ypač vyresnės kartos atstovai, itin kritiškai reagavo į tokią akciją. Neva pasirinktas visiškai netinkamas atminimo ženklas, netgi žeidžiantis Lietuvos patriotus. Mat neužmirštuolė beveik identiška masonų ženklui. Jis reiškia pagarbą visiems, kas žuvo dėl masonų idėjų.
„Tai kone pasityčiojimas ar net provokacija. Kam mums reikia svetimo prastos reputacijos ženklo, kai patys turime daugybę gražių simbolių: tai gali būti ir vytis, ir trispalvė, ir daugybė kitų“, – pasipiktinimo neslėpė mitinge dalyvavęs Jonas.
Į akis krito ir tai, kad Sausio 13-ąją vėliavos su gedulo ženklu plevėsavo vos ant vieno kito namo, jas sugebėjo iškelti net ne visos kultūros ir švietimo įstaigos. O į Švč. Trejybės bažnyčioje laikomas šv. Mišias už laisvės gynėjus ir vakare vykusį Sausio 13-osios skvere Laisvės gynėjų minėjimą atėjo daugiausia vyresnių žmonių.
Lina DRANSEIKAITĖ
