Krizė neįgaliuosius aplenkė
Jotainių pensiono, kuriame gyvena 190 žmonių su proto ar
psichikos negalia, netrukus laukia permainos, neaišku kaip paveiksiančios ir
įstaigos gyventojus, ir darbuotojus. Nuo liepos mėnesio keisis įstaigos
šeimininkas – steigėjas.
Dabartinio pensiono steigėjo – Panevėžio apskrities viršininko
administracijos nebeliks – ji bus panaikinta. Kol kas neaišku, kas – Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija ar Savivaldybė perims pensioną. Su nauja valdžia
paprastai ateina ir visokie pasikeitimai.
Jotainių pensiono direktoriui Kęstučiui Mikalauskui nežinia dėl
netolimos ateities kelia nerimą. Pastaruoju metu pensionas buvo intensyviai
remontuojamas ir tvarkomas, siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas likimo
nuskriaustiesiems.
Dar maždaug prieš dešimtmetį jis priminė kalėjimą: aptriušęs
pastatas, niūrus, tamsus vidus. Dažnam čia savo artimąjį atvežusiam ir
palikusiam žmogui suspausdavo širdį, kad ligonis gyvens tokiomis sąlygomis.
Dabar pensionas iš išorės vėl panašus į kadaise buvusį dvarą:
šviesus, ryškus. Viduje nudažyti koridoriai, renovuotoje valgykloje – moderni
įranga, kokią turi tik aukščiausios klasės restoranai. Globotinių maitinimui per
parą skiriama 9,20 Lt. Nors suma nedidelė, bet, kaip tikino direktorius, žmonės
pavalgo sočiai. Mat pensionas palyginti pigiai perka maisto produktus.
Įstaigoje šiuolaikiškai suremontuoti poilsio ir užsėmimų
kambariai, sporto salė, įrengti liftai. Nepaeinantys, sunkiausi ligoniai, iki
tol neturėję galimybės įkvėpti tyro oro, dabar gali būti išvežami į lauką kad ir
su lovomis.
Po truputį pradėti remontuoti globotinių kambariai. Pirmame
aukšte jie jau atnaujinti, esančių kituose aukštuose dar laukia remontas. Tuo
metu išblukusios sienos perdažomos, suplyšę tapetai pakeičiami naujais, o jeigu
defektas sienoje itin ryškus – pakabinamas paveikslas.
K.Mikalauskas sakė, kad netrukus planuojama pradėti šildymo
sistemos modernizavimo darbus iš Europos Sąjungos paramos lėšų.
Pensiono gyventojai krizės nejaučia ir nesuvokia. Bet iš tiesų
sunkmetis smarkiai pakoregavo čia gyvenančiųjų kontingentą.
Pastaruoju metu, palyginti su ankstesniais metais, į pensioną
atsiunčiami gerokai sunkesni, vyresnio amžiaus ligoniai. Savivaldybės turi
prisidėti prie savo gyventojo išlaikymo. Taigi, jos labai skaičiuoja pinigus
savo piniginėje.
„Naujai pas mus apsigyvenę neįgalieji dėl savo sveikatos būklės
neįsilieja į saviveiklą, nedalyvauja jokiuose užsiėmimuose. Šoka, dainuoja,
paišo, lipdo senbuviai“,– sakė direktoriaus pavaduotoja Violeta Lumbienė.
Vieniems duoda, iš kitų atima
Pensiono gyventojai, akivaizdu, jokių pokyčių nepastebi. Patys
silpniausieji – visiškai nesiorentuojantys aplinkoje, sunkiai ar visai
nejudantys gyvena intensyvios priežiūros skyriuje. Jiems laikas neegzistuoja.
Kitų dienos bėga įprastai – miegas, valgis, bendravimas su
likimo draugais ir personalu, užsiėmimai, jei nori ir gali. Jie gali laisvai
vaikščioti ne tik po įstaigos teritoriją, bet ir po kaimą.
Visiems įstaigos gyventojams paliekama 20 procentų pensijos.
Veiksnūs globotiniai patys sprendžia, kur išleisti pinigus. Dauguma rūko, tad
dažniausias jų pirkinys – cigaretės. Ne paslaptis, kad nusiperka ir alkoholio.
Pensione jie išgėrinėti vengia – žino, kad nuo personalo gaus pylos.
Bet kas uždraus išlenkti burnelę kitą paėjus kur nuošaliau arba
kad ir vietos bare su vietiniais gyventojais?
Pensiono vadovas K.Mikalaus-kas sako, kad išgeriantys
globotiniai valdomi ir didesnių problemų nesukelia.
Tuo tarpu neveiksnūs ligoniai savo pinigų netvarko. Ką už juos
pirkti, sprendžia įstaigos darbuotojai, tiksliau, komisija.
Pasak direktoriaus, paprastai perkami daiktai, kurie pagerina
jų buitį: funkcinės lovos, foteliai, geresnė patalynė. Kartais neįgalieji
pageidauja skanumynų: saldainių, sausainių, arbatos, kavos.
K.Mikalauskui nuostabą kelia, kad dalies neveiksnių ligonių
artimieji tuo piktinasi. Jie reikalauja, kad globotiniui liekanti pensijos dalis
būtų atiduodama jiems.
„Koks jam skirtumas, kokioje lovoje jis guli, vis tiek nieko
nesupranta“,– motyvuoja jie.
Pasak direktoriaus, kartais dėl tų pinigų su globotinių
giminėmis tenka smarkiai susipykti.
„Mes jiems tų pinigų neatiduodame. Juos valstybė moka
neįgaliajam, tai kodėl jie turėtų atitekti kažkam kitam“,– sakė jis.
Apskritai neįgaliųjų giminaičiai labai skirtingi. Vieni juos
atveža ir palieka visam laikui. Jei pasirodo, tai tik pamėginti pasiimti pinigų,
o nepavykus daugiau akių neberodo.
Pastaruoju metu pensiono darbuotojus ypač sukrėtė globotinės
Žydrės atvejis.
„Ši jauna, aukštąjį mokslą baigusi moteris savo sesers
pastangomis teismo pripažinta neveiksnia. Tačiau tarp mūsų veiksnių globotinių
ji yra viena protingiausių“,– pasakojo V.Lumbienė.
Šizofrenija serganti Žydrė daug metų gyveno su motina. Po jos
mirties ji liko gyventi bute viena. Patikli moteris priėmė čigonus. Pastarieji
kėlė orgijas, vos nesukėlė gaisro.
Žydrės sesuo pasirūpino, kad teismas ją pripažintų neveiksnia
ir ji galėtų ne tik seserį apgyvendinti pensione, bet ir užvaldyti butą.
Jotainių pensiono administracija savo ruožtu teismuose mėgino
apginti globotinę – siekė, kad jai būtų panaikintas neveiksnumas, tačiau
nelaimėjo.
Pasak direktoriaus pavaduotojos, teismui Žydrės sesers
pateiktos medikų pažymos pasirodė pakankamai svarios. Neįgalios moters sesuo
nelanko.
Tuo metu kiti globotinių artimieji ne tik juos dažnai lanko,
bet ir pasirūpina, kad gyvenimo sąlygos čia būtų kuo geresnės, jaukesnės. Jie
nuperka baldus, įrengia kambarius.
Tiesa, tokių laimingųjų, kuriais taip rūpinasi giminės,
nedaug.
Viena jų, Virginija T. gyvena artimųjų lėšomis įrengtame
kambaryje, tiksliau, nedideliame bute su atskiru tualetu ir dušu. Vadinamąjį
vonios kambarį moteris naudoja kaip rūkomąjį. Giminaičiai ja labai rūpinasi,
dažnai lanko. Įstaigos darbuotojams jie pasakojo, kad ligonei prižiūrėti už
solidų atlyginimą samdė slaugytojas, tačiau jos su sunkaus būdo moterimi ilgai
netverdavo.
Pensione apsigyvenusios Virginijos T. elgesys pradžioje kėlė
daug problemų darbuotojams. Dabar, anot jo, ji pasikeitė į gerą pusę. Moteris
mielai bendravo su žurnalistais, jiems aprodė savo valdas, juokavo. Virginija T.
paprašė nufotografuojama su socialine darbuotoja, kuri jai esanti labai gera
draugė.
Beje, ši moteris yra turtingiausia pensiono gyventoja – turi
kelių šimtų tūkstančių litų vertės turto. Ji viena iš nedaugelio globotinių,
privalančių valstybei mokėti nemažą turto mokestį.
Atostogomis pasinaudoja vienetai
Pensiono globotinai turi teisę per metus pasiimti 3 mėnesius
atostogų. Jiems paliekama 70 procentų pensijos. Tačiau atostogomis naudojasi
retas. Daugeliui tiesiog nėra pas ką nuvažiuoti pasisvečiuoti, kitų sveikatos
būklė per sunki.
Ne visi pasiėmę atostogas būna jomis sužavėti. Kai kurie, kurį
laiką pagyvenę pas gimines ir pažįstamus ir supratę, kaip reikia skaičiuoti
pinigus, skuba kuo greičiau sugrįžti į pensioną.
K.Mikalauskas tikino, kad kiek gali, tiek stengiasi, jog
pensione ligotiems žmonėms būtų gera gyventi.
„Svarbu ne tik buitinės sąlygos. Aš džiaugiuosi, kad pensiono
darbuotojai – laiko patikrinti, geri specialistai. Tarp mūsų darbuotojų didesnės
kaitos nebuvo net ekonomikos pakilimo metu“,– kalbėjo jis.
Kita vertus, jis sakė, kad tokioje specifinėje įstaigoje
neįmanoma visiškai apsidrausti nuo incidentų.
Juolab kad pastaruoju metu į pensioną patenka pavojingų
nusikaltėlių, priverstinai gydytų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pastarieji
dėl agresyvaus, neprognozuojamo būdo kelia pavojų kitiems gyventojams ir
personalui.
Dabar tokių psichikos ligonių pensione gyvena keli. Tarp jų –
viena jauna moteris, į Jotainius perkelta iš vieno mūsų apskrities pensiono dėl
to, kad užpuolė ir smarkiai sumušė vieną darbuotoją. Vyrui ji sulaužė
žandikaulį.
Plačiau skaitykite 2010 m. kovo 22 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
P.Luko nuotr. Laukia pavasario. Atšilus orams
Jotainių pensiono globotinių gyvenimas persikelia į lauką.
