Gyvenimo situacijos vertinimas ir ekonomikos dydis.
Naujausi pasitenkinimo dabartine gyvenimo padėtimi ir vienam gyventojui tenkančio bendrojo vidaus produkto duomenys dar kartą parodo, kad turimų pinigų kiekis ir laimė ne visada tiesiogiai susiję dalykai.
Prasmingiausių prekės ženklų tyrimą neseniai pristačiusi „Idea Group“ taip pat vertino bendrą lietuvių pasitenkinimą dabartinėmis gyvenimo sąlygomis ir požiūrį į ateitį. Kadangi šis tarptautinis tyrimas buvo atliekamas keliolikoje pasaulio šalių, tai suteikė galimybę palyginti, kaip skiriasi įvairių valstybių gyventojų požiūris.
Kaip buvo galima tikėtis, lietuviai toli gražu nėra pozityviausiai nusiteikusi tauta ir savo situaciją vidutiniškai vertina prasčiau negu daugelis kitų šalių gyventojų. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pagal finansinę padėtį, kurią atspindi vienam šalies gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis, Lietuva lenkia beveik pusę kitų tyrimo dalyvių.
Geriausiai savo situaciją vertina žmonės iš šalių, kurios, sprendžiant pagal išsivysčiusio pasaulio standartus, yra neturtingos ar skurdžios. Pavyzdžiui, eilinis indas jaučiasi geriau negu dešimtis kartų turtingesnis amerikietis ar vokietis.
Akivaizdu, kad didelis ekonominis šalies potencialas ne visada skatina žmones būti laimingesnius. Be to, nelaimingiausiais save linkę laikyti ne skurdžiausių ir ne labiausiai pasiturinčių valstybių gyventojai, o vidutiniokai.
Galimi du tokios tendencijos paaiškinimai. Visų pirma, šalių vidutiniokų ekonomika gali sparčiai augti, tačiau dėl to vykstantys pokyčiai paliečia daugelį gyventojų – jie dažnai išstumdami iš komforto zonos. Antra, vidutiniški ekonomikos rodikliai taip pat gali rodyti užsitęsusią stagnaciją, o ji neigiamai veikia žmonių nuotaikas.
Tačiau pesimistiškiau savo padėtį vertinančių šalių gyventojai gali turėti vieną pranašumą – labiau norėti keistis ir lengviau ištverti didesnius socialinius pokyčius. Pesimistinis ar labiau realistinis situacijos vertinimas gali turėti ir tam tikrų pranašumų bei įkvėpti didesnius socialinius pokyčius. Pavyzdžiui, tiek estai, tiek latviai dabartinę savo padėtį vertina be didelio entuziazmo, bet niekas negalėtų teigti, kad jie gyvena prastai besitvarkančiose valstybėse.
Tiesa, kaimynams būdingas kur kas optimistiškesnis požiūris į ateities perspektyvas. O lietuviai ir šiuo atžvilgiu išlieka gana nuosaikūs.
