Dviejų valiutų laikas baigėsi – nuo liepos 1 dienos visos prekių ir paslaugų kainos gali būti nurodomos tiktai eurais, litų nurodyti nebeprivaloma.
Daržovių pirkėjai mokėdami eurais kainas čia pat dar gali susiskaičiuoti ir litais. U. Mikaliūno nuotr.
Skelbti nebeprivaloma
Tačiau litas nei iš parduotuvių lentynų, nei iš žmonių sąmonės, ko gero, greitai nepasitrauks.
Daugelis prekybininkų ir po liepos 1-osios lito iš etikečių nebrauks. Palikta teisė rinktis – ar kainas skelbti vien eurais, ar savo noru ir toliau dviem valiutomis, perskaičiuojant oficialiu kursu (1 euras = 3,45280 lito).
Kainos dviem valiutomis buvo nurodomos tam, kad gyventojai greičiau priprastų prie euro ir įsimintų oficialų keitimo kursą. Be to, tai buvo viena iš priemonių, padėjusių apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas.
Remiantis Euro įvedimo įstatymu, verslininkai, suapvalinę kainas ne vartotojo naudai, buvo baudžiami. Nuo liepos 1-osios nebebus stebima, ar kainos į eurus perskaičiuotos sąžiningai.
Nuo liepos 1-osios taip pat mažėja komercinių bankų skyrių, kuriuose bus galima nemokamai išsikeisti litus į eurus. Komercinių bankų skyriai iki šių metų gruodžio pabaigos nemokamai keis tik banknotus. Lietuvos bankas litus bei centus nemokamai keis neribotą laiką.
Galės pasitikslinti
Nei prekybos centruose, nei turguose kainos litais iš etikečių neišnyks. Užsukę į ūkininkų turgų nusipirkti daržovių beveik ant kiekvieno prekystalio matysite lentelę su euro vertės patikslinimu „1euras – 3, 4528 lito“. Turguje be kasos aparatų dirbantiems prekybininkams kainų litais etiketėse nebuvo privaloma nurodyti, todėl ir buvo pakabintos tokios lentelės.
Prekybos centrai kainas etiketėse žada keisti palaipsniui.
Turgaus direktorės Sigitos Šukienės teigimu, nei dabar, nei po mėnesio lentelių nukabinti nebus skubama. Žmonės, kuriems vis dar svarbu skaičiuoti litais, galės pagal lentelę pasitikslinti kainas.
Vis dėlto pirkėjų požiūris į eurą visai kitoks nei metų pradžioje.
„Jau apsiprato, nebeina į administraciją masiškai, kaip anksčiau, tikrinti, ar tikros grąžos gautos stambesnės eurų kupiūros. Daug rečiau pardavėjų klausinėja, kiek prekė kainuos litais. Vis dėlto lentelės, nurodančios euro vertę, išliks, nors to daryti nėra būtina“, – sakė direktorė.
Mėsos gaminiais prekiaujanti Romualda Drilingienė sako, kad kainas litais būtinai paliks. Ir net naujų etikečių kamputyje vis tiek rašys litus. „Juk nesunku – kam nereikia, tie, kas jau įprato prie naujos valiutos, tai nė nežiūrės, o kam vis dar svarbu, tegul pasitikslina“, – sako pardavėja.
Ji žino, kad Latvijoje įvedus eurą kainos latais pirkėjams labai ilgai buvo svarbios. Žmonės vis neatprato nuo senosios valiutos, lygino kainas.
Kainas litais paliks ir šviežios mėsos pardavėja Jadvyga Grigaitė.
„Niekas nuo to nesikeičia. Kai žmonės patys supras, kad nei algos, nei pensijos litais nebegauna, tik eurais, ir pirkinius pradės planuoti pagal turimą sumą, tai ir nebereikės lito prisiminti. Apskaičiuos, kiek gali per dieną išleisti, ir nebebus svarbu, kiek tai kainuotų litais. Kol kas eurą su litu vis dar lygina, tai ir užrašysime, kokia prekės vertė litais“, – kalbėjo turgaus prekiautoja.
Vis dėlto litai svarbu ne visiems. Turguje kalbinta panevėžietė Nijolė sako prieš gerą mėnesį nusprendusi nebelyginti eurų su litais.
„Žinau, kiek galiu išleisti, pagal tą sumą perku ir nieko nebelyginu“, – pasakojo pirkėja.
Stebės pirkėjų poreikius
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė sako, kad šio tinklo parduotuvėse litai nuo pat liepos 1-osios iš etikečių nedings.
„Matome, kad mūsų pirkėjams vis dar aktualu žinoti, kiek viena ar kita prekė kainuotų litais. Tad tai ir nurodysime“, – „Sekundei“ teigė R. Saulytė.
Vis dėlto po truputėlį pirkėjams litą teks pamiršti – maždaug penki milijonai prekių etikečių bus keičiama etapais. Visos etiketės turėtų būti pakeistos iki spalio.
Per tris mėnesius bus laiko priprasti prie galutinio euro įsigalėjimo – pirmiausia tik eurai liks naujų prekių, pasikeitusių kainų, susidėvėjusiose etiketėse, paskui ir visose kitose.
Parduotuvėse „Iki“ kainas dviem valiutomis numatyta rašyti dar mėnesį – iki rugpjūčio 1 dienos. Tačiau, kaip teigia šio prekybos tinklo atstovas Andrius Petraitis, permainas lems pirkėjų poreikis.
„Per tą mėnesį bus stebima, ar norės žmonės ir toliau matyti kainas litais, jeigu toks noras vis dar bus, ilgiau rašysime, jeigu ne – kainos litais išnyks“, – sako atstovas.
A. Petraičio teigimu, daugelis pirkėjų prie kainų eurais jau įpratę, šio tinklo parduotuvėse kainos eurais pradėtos skelbti gerokai anksčiau, nei tai daryti pareikalavo įstatymas.
„Norfos“ prekybos tinklo parduotuvėse kainų rašymo dviem valiutomis laikas nebus pratęstas, tačiau, pasak bendrovės atstovo Dariaus Ryliškio, visų etikečių su dviem užrašais liepos 1-ą dieną niekas tikrai nenuims, jos bus keičiamos pamažu.
Pataria mesti iš galvos
Lietuvos kooperatyvų sąjunga valdo šimtus kaimo vietovėse esančių parduotuvių. Šios sąjungos Prekybos skyriaus viršininkas Saulius Strabulis teigia, jog kiekvienai parduotuvei paliekama teisė pačiai spręsti, kiek laiko etiketėse dar nurodyti kainas litais – kas matys, kad pirkėjams kaina litais dar reikalinga, rašys, o kur užteks tik eurais – tokios bus ir etiketės. „Parduotuvės pačios spręs pagal pirkėjų poreikį, griežtos linijos, kaip šiuo klausimu elgtis, nenubrėžėme. Vis dėlto po truputį reikia trauktis nuo lito. Sveikas protas sako, kad prisirišimas prie lito trukdo mąstyti ir tampa galvoje nešiojamu balastu, kurio reikėtų stengtis kuo greičiau atsikratyti“, – mano S. Strabulis.
Euras nebeglumina
SEB banko finansų ekspertės Julitos Varanauskienės nuomone, litas žmonių mintyse išliks dar ilgokai. Ypač perkant stambesnius, brangesnius pirkinius išlaidos vis dar bus verčiama į litus – tikslinantis, ar ne per brangiai mokama, pavyzdžiui, už skalbimo mašiną, dviratį ar televizorių.
Mėsos gaminiais prekiaujanti Romualda Drilingienė kainas etiketėse dar rašys ir eurais, ir litais.
„Nieko blogo čia nėra. Vokietijoje euras buvo įvestas 2002 metais, pasirodo, 2012 metais, rengiantis didesnėms išlaidoms, vis dar buvo žmonių, verčiančių kainą į markes ir vis besistebinčių, kaip viskas pabrango“, – kalbėjo ekspertė.
Perkant kasdienes prekes vis daugiau žmonių išlaidas jau skaičiuoja eurais – eidami į parduotuvę numato, kiek galės išleisti.
„Kartelė kilstelėta aukščiau – pavyzdžiui, jei anksčiau būdavo numatyta nusipirkti tam tikrą prekę už tris litus, tai dabar numatys ne mažiau kaip už eurą, o tai jau didesnė suma – trys su puse lito. Vis dėlto žmonių požiūris į eurą jau kitoks – nauja valiuta nebeglumina, nebesipainiojama“, – teigė J. Varanauskienė.
Skaičiuoja įvairiai
- Šiemet sausį skelbtais „Eurobarometro“ duomenimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad euras šalyje įvestas sklandžiai.
- Tuo metu kasdienius pirkinius eurais skaičiavo 39 procentai, litais – 35 procentai apklaustųjų. 22 procentai gyventojų kainas skaičiavo ir litais, ir eurais.
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2014 metų rugpjūčio 22 dienos iki 2015 metų gegužės 31 dienos priežiūros institucijos atliko 31 357 patikrinimus ir nustatė 1 422 pažeidimus. Pažeidimai sudaro 4,5 procento visų atliktų patikrinimų per visą stebėjimo laikotarpį.
- Europos Komisija rekomenduoja įsivedus eurą kainų dviem valiutomis neskelbti ilgiau negu vienerius metus.
- Konkretų laikotarpį nustato ar koreguoja pati valstybė, atsižvelgdama į objektyvius kriterijus. Lietuvos atveju sprendimą lėmė aukštas mūsų gyventojų informuotumo lygis, nedidelis pažeidimų skaičius ir kitų eurą įsivedusių šalių praktika. Pavyzdžiui, Slovėnijoje, Estijoje bei Latvijoje kainos dviem valiutomis, kaip ir Lietuvoje, buvo nurodomos šešis mėnesius po euro įvedimo.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
