Gąsdinančias ateities prognozes dėl „Ekrano“ bankroto išgyvenusi bendrovė „Lietkabelis“ šiemet įrodė, kad laiku spėjo iššokti iš nuvažiuojančio traukinio. Alternatyvių užsakovų vietoj turėto pagrindinio – bendrovės „Vilniaus Vingis“ – prieš kelerius metus suskatusi ieškoti Panevėžio įmonė dabar gali džiaugtis naujais pasiekimais. Ji sėkmingai didina savo produkcijos eksportą į Vakarų Europą ir Skandinaviją.
Ne tik eksportuoja
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) paskelbė konkurso „Lietuvos eksporto prizas 2007“ nugalėtojus. Šiais metais vienas iš penkių tokių apdovanojimų atiteko būtent bendrovei „Lietkabelis“ – vienintelei laidų ir kabelių gamintojai šalyje. Prizą įmonės generaliniam direktoriui Sigitui Gailiūnui įteikė prezidentas Valdas Adamkus.
Šis apdovanojimas LPPARA organizuojamame kasmečiame konkurse atitenka įmonėms, kurių visos produkcijos eksporto dalis konkurso metais viršija 50 proc., o eksporto augimas, palyginti su praėjusiais metais, yra didesnis kaip 10 proc. Gavusiesiems apdovanojimą su Prekybos, pramonės ir amatų rūmų simbolika suteikiama teisė ją naudoti savo prekėms žymėti, paslaugoms pristatyti, veiklos reklamai.
Pasak „Lietkabelio“ vadovo S.Gailiūno, toks įvertinimas jo vadovaujamai įmonei yra, žinoma, malonus, bet ji dirba ne dėl prizo.
„Šiais metais mūsų įmonės eksporto apimtys buvo kiek geresnės nei anksčiau. Tačiau bendrovės tikslas – ne tik eksportuoti laidus. Iš tikrųjų norėtųsi, kad ir Lietuvos rinka būtų didesnė, kad atsirastų naujų „Lietkabelio“ produkcijos pirkėjų mūsų šalyje“, – sakė S.Gailiūnas.
Kol kas stambiausias instaliacinių laidų užsakovas, anot generalinio direktoriaus, yra prekybos tinklas „Senukai“, taip pat statybinės organizacijos.
Pašnekovas prisimena, kaip pasigirdus kalboms apie sunkią elektronikos pramonės būklę „Lietkabelis“ iš karto ėmėsi dairytis naujų pirkėjų. Labiausiai – Vakarų Europoje. Atsitiko taip, kad bankrutavus „Ekranui“, o „Vilniaus Vingiui“ sumažinus užsakymus, „Lietkabelis“ jau buvo suradęs naujų emaliuotų laidų pirkėjų Lenkijoje, Suomijoje. Todėl kineskopų gamyklos bankrotas didelės įtakos laidų gamintojai nepadarė.
Lietuviams – automobilių
laidai
Šiuo metu, kaip teigia S.Gailiūnas, „Lietkabelis“ eksportuoja apie 70 proc. savo produkcijos – emaliuotų, instaliacinių laidų, automobilių elektros instaliacijos pynių. Gaminiai iškeliauja į Angliją, Airiją, Lenkiją, Norvegiją, Suomiją, Ukrainą. Skandinavijos šalys yra pagrindinės automobilių pynių pirkėjos. Daugiausia emaliuotų laidų nuperka lenkai, instaliacinių – anglai (40 proc.).
Nors Lietuvoje įsiūlyti automobilių pynes, įmonės vadovo tvirtinimu, yra neįmanoma nesant automobilių pramonės mūsų šalyje, tautiečiams įmonė sėkmingai pardavinėja automobilių laidus. Jie, pasak S.Gailiūno, gana populiarūs.
Apibendrindamas šių metų rezultatus pašnekovas teigė galįs pasidžiaugti, kad bendrovėje atlikti sertifikavimo darbai pagal „Volvo“ standartus ir įrengta nauja gamybos linija davė gerų rezultatų.
Pasak direktoriaus, susiduriama ir su problemomis: kyla žaliavų kainos, trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Pastarųjų stygius jaučiamas todėl, kad įmonė didina gamybos tempus ir apimtis. Be to, Lietuvoje nėra mokymo įstaigų, kurios rengtų laidų gamybos specialistus.
S.Gailiūno tvirtinimu, šiuo metu „Lietkabelyje“ dirba 380 žmonių. Vien per pastaruosius tris mėnesius jų buvo priimta apie 60. Kitąmet, pasirašius sutartį su viena skandinavų firma dėl automobilių elektros pynių surinkimo ir jų gamybos, padaliniui smarkiai plečiantis, ketinama įdarbinti dar 200 žmonių. Įmonės vadovas pabrėžė, kad tam didelių investicijų neprireikė. Kur kas daugiau jų reikės instaliacinių laidų gamybos pajėgumams didinti.
Gamybą ketina plėsti
S.Gailiūnas teigia, kad brangstant elektrai, dujoms reikalingi našesni įrenginiai, galėsiantys padėti mažinti produkcijos savikainą. Kadangi siekiant atpiginti gamybą turimų pajėgumų nepakanka, kitąmet planuojama įsigyti dar dvi papildomas gamybos linijas. Tam prireiks 7-8 mln. Lt. Jei jų nepavyks gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ketinama kreiptis į bankus. S.Gailiūną piktina aukščiausios mūsų šalies valdžios negalėjimas apsispręsti, kam ir kiek paramos versle iš struktūrinių fondų skirti, delsimas numatyti tam gaires. „Lietkabelis“, pasak įmonės vadovo, į tokią paramą jau yra pretendavęs pernai, bet jos negavo.
Bendrovės ateities planuose, pasak pašnekovo, yra ne tik apsisprendimas toliau plėtoti esamą veiklą, bet ir praplėsti gamybą – gaminti naują produkciją – aukštesnės kategorijos (silikoninius, nehalogeninius) laidus. O jiems prireiks modernių įrenginių.
Nors užsienyje „Lietkabeliui“ konkurenciją didina panašios Kinijos, Lenkijos, Italijos, Turkijos firmos, bendrovė, S.Gailiūno tvirtinimu, savo vietą rinkoje stiprina gamindama kokybišką produkciją, naudodama rimtų Vakarų Europos firmų žaliavas.
Generalinis direktorius pabrėžia, kad šiuos metus jo vadovaujama bendrovė baigs pelningai, nors pelnas ir bus mažesnis nei gautas pernai. Įmonės apyvarta per 11 šių metų mėnesių, anot jo, yra maždaug 90 mln. Lt. Didžiąją dalį (65 proc.) gamybos sudaro instaliacinių laidų gamyba. Emaliuotų laidų gamyba sudaro 25 proc., pynių – 10 proc.
S.Gailiūnas gruodžio pradžioje buvo išrinktas Panevėžio PPAR prezidentu. Verslininkas sako bandysiantis padėti kolegoms ir sau palengvinti verslo sąlygas. Kitaip tariant, bus beldžiamasi į ministerijų, Seimo duris, nes iki šiol priimti kai kurie valdžios sprendimai verslo klausimais, pasak pašnekovo, prasilenkia su sveika logika.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Naujų įrenginių emaliuotų laidų gamybos cechui jau įsigijusi įmonė kitąmet ketina nemažai investuoti į instaliacinių laidų gamybą.
