Laidojimo verslo atstovai pažymi, kad pastaraisiais metais keičiasi požiūris į laidotuves – jos vis dažniau primena prisiminimų vakarą. Atsirado nauja tradicija šarvojimo salę papuošti velioniui brangiais daiktais, kuriuos jis mėgo ar kolekcionavo. Pasikeitė ir drabužių mados – mažai kas laidoja juodomis suknelėmis ir vis daugiau sulaukiama tų, kurie rūbus išsirenka dar būdami gyvi.
22 metus Panevėžio laidojimo namams „Ramybės takas“ vadovaujanti Silvija Talačkienė sako, kad pirmą kartą išsirinkti sau laidotuvių suknelės užsuko moteris prieš dvylika metų. Tada atrodė kiek keistai, tačiau dabar tokių klientų per mėnesį sulaukiama bent dviejų trijų. Dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus žmonės arba onkologiniai ligoniai.
„Būna ir kuriozinių situacijų, kai į mūsų parduotuvę užsuka jaunikiai nusipirkti vestuvinio kostiumo. Ir aš juos suprantu – prabangiame salone už jį sumokėtų 500 eurų, o pas mus jie kainuoja 80 eurų, nors kokybė praktiškai tokia pati“, – pasakoja S. Talačkienė.
Močiučių suknelių neišmeta
Jau kurį laiką velionėms renkamos tik šviesių atspalvių suknelės – populiariausios yra gelsva, melsva ir šviesiai pilka.
„Paskutinę prabangią juodą blizgančią suknelę nupirko prieš metus romų tautybės žmonės. Ilgai ji kabėjo mūsų salone, nes jau gerą dešimtmetį niekas nebenori tamsių spalvų. Anksčiau klientai rinkdavosi iš to, kas yra, o dabar visi reikalauja didelio spalvų pasirinkimo ir ypač geros kokybės medžiagos. Turėjome prisitaikyti prie pasikeitusių klientų poreikio“, – sako panevėžietė.
Anot jos, dabar suknelę parduotuvėje galima rinktis iš 200 skirtingų variantų, medžiagą – nuo šilko, lino, viskozės, veliūro iki įvairių nėrinių. Kelis kartus per metus pasitaiko, kai velioniui perkamas tautinis kostiumas – dažniausiai tai būna tremtį išgyvenusių žmonių laidotuvės.
„Kai laidojame vyresnio amžiaus moteris, jų artimieji gana dažnai atsineša močiutės suknelę, kurią ji prieš keliasdešimt metų pasisiuvo specialiai savo laidotuvėmis. Paprastai tos suknelės būna seniai išėjusios iš mados ir niekas su jomis nenori laidoti. Tada mes siūlome tą suknelę įdėti į karstą – tai savotiškas pagarbos ženklas velionei, kuri ruošėsi kelionei anapus“, – patirtimi dalinasi laidojimo namų „Ramybės takas“ vadovė.
Drabužiams netaupo
Laidotuvėms skirtos suknelės kainuoja nuo 35 iki 150 eurų, vyriški kostiumai – nuo 76 iki 89 eurų, tačiau šio verslo atstovai sako, kad drabužiams artimieji netaupo. Suknelei ar kostiumui velionio artimieji vidutiniškai skiria apie 85 eurus.
„Drabužių parinkimas yra savotiška gedėjimo dalis. Atėjusieji prisimena anapus iškeliavusį žmogų, jo charakterį, detales ir spalvas, kurias jis mėgo. Dažnai tai būna labiau reikalinga palydintiesiems nei išeinantiesiems. Pastebėjau, kad brangesnio drabužio pirkimą artimieji traktuoją kaip paskutinę dovaną velioniui, o kartais – kaip savotišką atgailą, kad skyrė per mažai laiko ir dėmesio“, – pabrėžia pašnekovė.
Laidojimo namų darbuotoja pasakoja, kad neretai artimieji velioniui prašo padaryti jo mėgtą šukuoseną ar sušukuoti taip, kaip jis tai darė pats. Šis prašymas, S. Talačkienės teigimu, paprastai būna sunkiai įgyvendinamas.
„Mirusio žmogaus plauko struktūra pasikeičia iš esmės. Gali ir galvą išplauti, ir šukuoti, bet tas plaukas gula taip, kaip jis nori. Esu girdėjusi replikų, kad šukuosena taip pakeista, jog žmogaus nebeįmanoma atpažinti. Deja, ne viskas priklauso nuo mūsų“, – patirtimi dalinasi ekspertė.
Salė puošiama asmeniniais daiktais
Laidojimo verslo atstovai sako, kad prieš dvejus metus gerokai pasikeitė žmonių požiūris į pačias laidotuves. Jos vis labiau panėšėja į prisiminimų vakarą, kuriame dalinamasi smagiais atsitikimais, o šarvojimo salėje galima dar kartą prisiliesti prie velioniui brangių daiktų.
„Prieš keletą metų laidojome bajorų kilmės žmogų. Artimųjų prašymu urną padėjome ant jo mėgto krėslo, kuriame jis leido daug laiko. Kai laidojome kolekcininką, salę papuošėme jo surinkta senovinių patefonų ir gramofonų kolekcija. Į paskutinę kelionę esame palydėję velionį ir motociklu, ir žirgais, ir senovine mašina. Vis dažniau sulaukiu atsiliepimų, kad žmonės jaučiasi išėję ne iš laidotuvių, o iš gražaus prisiminimo vakaro“, – sako laidojimo namų „Ramybės takas“ vadovė S. Talačkienė.
Keičiasi ir šarvojimo salės dekoravimo mados – jau retai kas neša eglišakių vainikus ar iš vytelių pintus krepšius.
„Nebėra taip, kad salės puošyboje dominuoja tik viena balta spalva. Atsiranda ir kitų spalvų, atsižvelgiama, kokius atspalvius mėgo velionis. Kitose šalyse jau seniai laidotuvėse vyrauja minimalizmas, pagaliau tai atėjo ir pas mus – žmonės darosi ir praktiškesni, ir vis labiau galvoja apie tvarumą“, – paaiškino S. Talačkienė.
Dabar populiaru atnešti po vieną ar du gėlės žiedus, kuriais papuošiama salė. Vėliau gėlių kotai nukerpami, o iš žiedų padaroma „pagalvė“ ir ja papuošiamas kapas. Laidojimo namų atstovai sako, kad vis dažniau gėlėms skirtą sumą gedintieji įdeda į vokelį ir įteikia artimiesiems, kurie vėliau atsiskaito už laidojimo paslaugas.
O aš norėčiau juodos suknelės,kepurėlės su juodu tiuliu. Suprantu, kad būtų problema. Reikės ieškoti iš anksto.