Neišvaro nė vieno
Nepasiturintys, ligoti ar iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės vis dažniau peržengia Rožių g. 19 esančių Šeimos namų agentūros „SOS vaikai“ slenkstį. Šiuo metu tai vienintelė organizacija Panevėžyje, pietų stalą nukraunanti ne tik ten prisiglaudusioms motinoms ir jų vaikams, bet ir kitiems gyvenimo bėdų prispaustiems nelaimėliams.
Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ įkūrėja ir vadovė gydytoja Marija Zabulionienė džiaugiasi galinti nepasiturintiesiems suteikti bent jau tokią galimybę – skaniai pavalgyti, nors tam reikėtų sudaryti tinkamesnes sąlygas, bent jau turėti atskirą valgyklėlę. Tačiau išvaryti agentūros vadovė ir jos kolektyvas nė vieno nežada.
Bet kuris vargų prispaustas ir išalkęs
panevėžietis laukiamas kasdien 15 val. prie stalo, ant kurio garuoja karšta
sriuba, sotus antrasis patiekalas, padėta bandelė ir puodelis arbatos.
„Suaugusiuosius jau priimame seniai. Anksčiau mažiau ateidavo, o dabar būna, kad po dešimt ar penkiolika žmonių kasdien susirenka. Esu tikra, kad jų dar daugės, jei dabartinė valdžia įvykdys tuos žiaurius ketinimus, kuriuos žada. Pavyzdžiui, atims nemokamą maitinimą iš pradinukų“, – įsitikinusi Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ vadovė.
Gerumu nepiktnaudžiauja
M.Zabulionienės teigimu, kasdien pietauti ateina apie 50 vaikų ir nuo kelių iki penkiolikos suaugusiųjų. Į valgyklą susirenka visokio amžiaus ir įvairiausių likimų žmonės: kai kurie tiesiog pritrūksta pinigų maistui mėnesio pabaigoje, kai kurie net neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.
„Kitos labdaringos valgyklos mieste nėra, todėl kvieskit, visus priimsim. Juk geriau, kad bėdžiai ateitų ir bent pavalgytų, negu imtų elgetauti ar vogti. Pas mus susirenka įvairiausių žmonių: besilaukiančios moterys, nepasiturinčių, kaime gyvenančių tėvų vaikai – profesinių mokyklų studentai, šiukšlynų gyventojai, visiškai neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, pensininkai, neįgalieji, ligoti, todėl negalintys dirbti. Susitarėme ir su Pataisos inspekcija, kad pas mus atsiųstų iš įkalinimo įstaigos sugrįžusius, dar nuolatinių pajamų neturinčius asmenis. Todėl sakau, kad pamaitiname ir dar negimusius, ir jau pensinio amžiaus žmones“, – kalbėjo agentūros įkūrėja.
Pašnekovė užtikrino, kad pikt-naudžiauti gerumu norinčiųjų tikrai nėra. Jeigu kuris nors nuolatinis lankytojas susiranda darbą, jo valgykloje nebepamatysi.
„Ateina tie, kurie jaučiasi tiesiog beviltiškai. Jeigu žmogus gauna nors kiek pajamų, jis pas mus ir nebepasirodo. Būna, kad praėjus kuriam laikui sugrįžta. Patikėkit, piktnaudžiauti norinčiųjų tikrai nėra, gyventojų neviltis labai akivaizdžiai matosi“, – tikino M.Zabulionienė.
Valdžia padeda
Pasak Panevėžio agentūros „SOS vaikai“ įkūrėjos, nei gyventojai, nei miesto valdžia nenusisuka nuo tokių vargdienių. Bendradarbiaujant su Savivaldybe, ne tik skirtos agentūros patalpos, bet ir mokama už jų išlaikymą, per Socialinį skyrių iš „Maisto banko“ gaunami produktai pietums, sausi daviniai.
„Žinoma, paramos per daug nebūna. Iš inercijos dar judame į priekį. Bet kas bus, kai gyventojų pajamos mažės, o kainos augs?“ – svarstė M.Zabulionienė.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorius Valdemaras Misevičius „Sekundei“ patvirtino, kad Savivaldybės siųsti gyventojai dar iki šių metų pradžios galėjo ateiti į centro valgyklą, paskui ji buvo uždaryta.
„Net nežinau, ar yra dar kokia valgyklėlė, kur gali papietauti vargingai gyvenantys miesto žmonės“, – sakė V.Misevičius.
Panevėžio vyskupijos „Carito“ socialinė darbuotoja pripažino, kad jų namuose labdaringų vaišių sulaukia tik nuolat prižiūrimos nepasiturinčios šeimos. Pašaliečių maitinti „Caritas“ neišgalėtų.
Plačiau skaitykite lapkričio 29 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Į „SOS vaikai“ valgyklėlę kasdien ateina nuo kelių iki penkiolikos papietauti norinčių suaugusiųjų: šeimos namuose laukiami vargingai gyvenantys, ligoti, iš įkalinimo įstaigų grįžę nuolatinių pajamų neturintys žmonės.
