„Maisto banko“ akcijos organizatorių viltis, kad šildymo sąskaitų dar negavę gyventojai aukos dosniau, nepasiteisino. Vargstantiesiems maisto produktų surinkta beveik tiek pat, kiek ir praėjusiais metais lapkričio pabaigoje vykusioje akcijoje.
Populiariausi – makaronai
Preliminariais duomenimis, per penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje organizuotą akciją „Maisto bankui“ paaukota 280 tūkst. maisto produktų už 790 tūkst. Lt, tai yra 80 tūkst. mažiau nei pernai. „Maisto banko“ direktorės Deimantės Žebrauskaitės teigimu, vakar dar nebuvo pasiekę duomenys iš daugiau nei 30-ies parduotuvių, tai yra 10 proc. į akciją įsitraukusiųjų.
Panevėžyje 23-ose parduotuvėse surinkta 13 989 maisto produktai už 39 400 Lt. Daugiausia panevėžiečiai skurstantiesiems nupirko makaronų.
Šio produkto Aukštaitijos sostinėje paaukota net du kartus daugiau nei kitų. Mažiau nei pernai surinkta miltų, tačiau vargstantiesiems Panevėžyje po šios akcijos bus išdalyta daugiau nei iki šiol mėsos konservų.
Pernykštis ruduo varguoliams buvo gerokai dosnesnis. Praėjusį lapkritį panevėžiečiai paaukojo 17 120 produktų už 47,8 tūkst. Lt. D.Žebrauskaitė abejoja, ar šių metų akcijose pavyks pasiekti niekuo nepaaiškinamą 2011-ųjų rekordą.
Prisidėjo prekybininkai
„Maisto banko“ vadovės teigimu, šįmet aukoti skatino ir prekybos centrai.
„Šių metų paramos vertei įtakos turėjo tai, kad prekybos centrai savaitgalį paskelbė akcijas negendantiems maisto produktams. Viename 10 proc. buvo taikoma visoms prekėms, kitame – 30 proc. kai kuriems maisto produktams.
Tikėjomės, kad gyventojai, dar negavę šildymo sąskaitų, aukos aktyviau, tačiau matome, kad šildymo sezonas tam įtakos turbūt neturi. Kas aukojo anksčiau, tą daro ir dabar“, – mano D.Žebrauskaitė.
Jos nuomone, brangstančios komunalinės paslaugos ir perspėjimai apie šiųmetį rekordiškai brangų šildymo sezoną ne vieną šeimą verčia taupyti maisto ir kitų būtiniausių prekių sąskaita, todėl aukojančiųjų nepadaugėjo.
Skursta kas penktas
„Maisto banko“ savanoriai pažymi, kad aukojantieji retai pasidomi, kam atiteks jų nupirkti produktai. Pasak D.Žebrauskaitės, organizacijos prioritetas – pagalba tvarkingoms, tačiau skurstančioms šeimoms. Todėl joms aukas renkančioms organizacijoms atitenka daugiausia pirkėjų sulaukiantys prekybos centrai. Mažosiose parduotuvėse aukos renkamos labdaros valgykloms, nakvynės namams ir pan.
Iš gilios skurdo duobės Lietuva vaduojasi sunkiai. Statistika rodo, kad skursta kone kas penktas šalies gyventojas.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 430 tūkst. žmonių. Jų pajamos neviršija 525 Lt per mėnesį. Nors politikai kalba apie mažėjantį nedarbą, pastaruosius porą metų vargstančiųjų skaičius šalyje nesikeičia.
Daugiausia skurstančiųjų Lietuvoje buvo 2009–2010 m., tada paramos reikėjo 510 tūkst. gyventojų.
Pasak D.Žebrauskaitės, per pastaruosius metus keitėsi ne skurdžiai gyvenančiųjų skaičius, o jų kontingentas.
Prieš trejetą metų didžiausia dalis „Maisto banko“ paramos gavėjų buvo bedarbiai ir nepilnos ar gausios šeimos. Šįmet kas dešimta gaunanti paramą maisto produktais šeima – auginanti du vaikus ir abu tėvai dirbantys, tačiau pajamos vienam asmeniui neviršija 525 Lt.
Dalijasi tie, kurie neturi
Rožių gatvėje įkurtiems Šeimos namams viename iš didžiųjų prekybos centrų aukas rinkusi savanorė Rima Masėnienė teigė, kad skurstantiesiems gailestingiausi tie, kurie ir patys sunkiai verčiasi. Prie aukoms skirtų vežimėlių stojo dažniausiai senjorai, pripirkę maisto dar blogiau gyvenantiesiems nei jie.
Tikrai neskurdžiai atrodančios šeimos su pilnais pirkinių maišeliais pro renkančiuosius aukas dažniausiai skubėjo nė neatsisukdamos.
Pasak R.Masėnienės, Šeimos namams tradiciškai daugiausia aukota makaronų, taip pat aliejaus, cukraus, mėsos ir daržovių konservų, sausų pusryčių.
„Šįmet aukoja mažiau. Turbūt žmonės bijo didelių šildymo sąskaitų. Bet viena vos paeinanti močiutė pripirko aliejaus, cukraus, kruopų, sakė, kad tegul tik vaikučiai būna sotūs, o ji pati jau kaip nors. Jaunų, darbingo amžiaus aukotojų pasitaiko mažai. Tikrai apmaudu“, – pasakojo R.Masėnienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
