Italai labiausiai piktinasi planu įvesti minimalų pensinį amžių.
Blefas, nesusipratimas, arba, geriausiu atveju, – paslaptis. Taip Italijos dienraštis „La Repubblica“ įvardina naująją šalies pensijų reformą.
Spalio 23 dieną vykusiame ES viršūnių susitikime Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo, kad Italijos premjeras Silvio Berlusconi per 3 dienas pateiktų konkrečių priemonių planą, kaip Italija ketina užtikrinti šalies augimą ir sumažinti valstybės skolą. Tačiau, kaip teigia „La Repubblica“, S. Berlusconi išsiųstame laiške ES šalių vadovams aprašyta planuojama pensijų reforma niekuo nesiskiria nuo vasarą pateiktų pasiūlymų, tik tąsyk Italijos valdžia jų nepatvirtino.
Ankstesnės Romano Prodi vyriausybės įvesta pensijų „kvota 96“, nuo 2013 m. padidės ir taps „kvota 97“. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 35 metus reguliariai dirbęs ir mokėjęs mokesčius pilietis į pensiją galės išeiti sulaukęs 62 metų. Tuo tarpu žmonės, dirbę 40 metų, turės teisę į pensiją išeiti nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Tačiau didžiausią pasipiktinimą Italijoje sukėlė įvestas minimalus pensinis amžius trumpesnį laikotarpį dirbusiems piliečiams. Kaip ir vasarą pateiktuose siūlymuose, naujoji pensijų reforma numato, kad iki 2026 m. jis taps vienodas tiek vyrams, tiek moterims – 67 metai ir 7 mėnesiai. Nors ši pensinio amžiaus riba paremta Italijos Nacionalinio socialinės apsaugos instituto gyvenimo trukmės pokyčių skaičiavimais, tačiau tai gerokai viršija ES rekomendacijas, kad iki 2026 m. gyventojai išeitų į pensiją sulaukę 67 metų, rašo „La Repubblica“.
