Rusija turi atlyginti gyventojams, kurie dar Leonido Brežnevo valdymo laikais įsigijo tuometės Sovietų Sąjungos išleistų, bet taip ir neišpirktų obligacijų, nusprendė Strasbūre (Prancūzija) veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
EŽTT nurodė, kad 1982 m. obligacijų įsigijusiam Jurijui Lobanovui, gyvenančiam netoli Maskvos, Rusija turės sumokėti 37 tūkst. eurų kompensaciją. Ši suma yra 140 kartų didesnė nei vidutinė pensija Rusijoje.
95-erių Marijai Andrejevai, išgyvenusiai nacių blokadą Leningrade, priteista 4 300 eurų kompensacija. Moteris buvo įsigijusi obligacijų, kurios buvo tarsi loterijos bilietas, galintis padidinti jos investuotą sumą.
Rusijos vyriausybė skaičiuoja, kad iš viso yra 25 trln. Rusijos rublių (maždaug 2 trln. litų) vertės dar Sovietų Sąjungos laikais išleistų ir iki šiol neišpirktų obligacijų. Ši suma sudaro maždaug pusę metinio Rusijos bendrojo vidaus produkto, rašo agentūra „Bloomberg“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas delsia išmokėti gyventojams jiems priklausančius pinigus. Balandį jis pasirašė nurodymą įšaldyti išmokas bent iki 2015-ųjų. Tačiau teismo nutarimu ginkluoti investuotojai-veteranai jau dairosi, kaip prisidurti prie varganų pensijų.
Sovietų Sąjunga 20 m. trukmės valstybės skolos lapelius platino 1982 m. Investuotojai galėjo įsigyti 25, 50 ir 100 rublių nominalo vertybinių popierių. Taip pat buvo platinamos obligacijos, veikusios tarsi loterijos bilietas, galintis padidinti investuotą sumą. Be to, dalyvavusieji šioje loterijoje galėjo laimėti automobilius „Volga“ ar „Žiguli“.
Dauguma kitų buvusių sovietinių respublikų panašius įsipareigojimus gyventojams nurašė, jie turėjo susitaikyti su praradimais. Tačiau Rusija pasielgė priešingai – įsipareigojo gyventojams grąžinti visus pinigus. Tai numatantį įstatymą 1995 m. pasirašė tuo metu šalies prezidento pareigas ėjęs Borisas Jelcinas.
Pinigai buvo pradėti grąžinti per pirmąją V. Putino kadenciją, kai dėl aukštų naftos kainų biudžeto pajamos gerokai viršijo išlaidas. Tačiau dabar, kai V. Putinas grįžo į Kremlių jau trečiai prezidento kadencijai, Rusijos biudžete vos pavyksta sudurti galą su galu. Iš tiesų jeigu Rusija prisiimtų šiuos įsipareigojimus, jie dabartinius valstybės įsipareigojimus kreditoriams padidintų apie 10 kartų.
Dabar V. Putinas teigia, kad kompensacijas žadėję išmokėti pareigūnai negalvojo, iš kur gaus lėšų duotiems įsipareigojimams įvykdyti. Jeigu staiga būtų grąžintos visos lėšos už L. Brežnevo laikais išleistas obligacijas, nebeliktų lėšų, reikalingų mokėti atlyginimus kareiviams, gydytojams ir mokytojams.
Rusija esą galėtų grąžinti tiek, kiek pajėgia, patiems seniausiems gyventojams, neatgaunantiems savo santaupų. Skelbiama, kad vyriausybė šių metų biudžete yra numačiusi 50 mlrd. rublių, skirtų investicijoms kompensuoti. Tokias pat sumas ketinama skirti ir 2013 bei 2014 m.
Beje, nusprendusieji nelaukti obligacijų išpirkimo gali pabandyti jomis atsikratyti internete, kaip tai bando padaryti vienas „eBay“ vartotojas, už 25 rublių nominalo obligaciją prašantis 2 eurų.
Už gryną pinigą šias beviltiškas obligacijas šiais metais pabandė „prakišti“ ir vienas privatus Rusijos bankas. Jis 3 mlrd. rublių vertės obligacijas įtraukė į savo turto balansą. Tačiau tokį veiksmą pastebėję rinkos reguliuotojai panaikino banko veiklos licenciją, nes jo kapitalo pakankamumo rodiklis esą buvo mažesnis už Rusijoje reikalaujamus 2 proc.
Nors Rusijos centrinio banko atstovai tvirtino, kad licencija šiam bankui buvo atimta ne dėl to, kad obligacijos buvo palaikytos bevertėmis, o todėl, kad bankas paprasčiausiai nesugebėjo įrodyti turįs pakankamą jų kiekį.
Jeigu Rusija vis dėlto imtųsi išpirkinėti L. Brežnevo laikais išplatintas obligacijas, jų dabartinė vertė galėtų siekti apie 50–60 kartų daugiau už nominaliąją vertę. Kita vertus, 1997 m. Rusija pagal Prancūzijos teisme pasiektą susitarimą sutiko už 300 mln. eurų sumą išpirkti dar caro laikų skolą, kuri, įvertinus per 100 metų sukauptas palūkanas ir pinigų nuvertėjimą, sudarė mažiau negu 1 proc. visos įsipareigojimų vertės.
Bet sprendimą kompensuoti sovietmečiu prisiimtus įsipareigojimus dabartinė Rusijos valdžia gali priimti tik tuo atveju, jeigu atsirastų didelę politinę įtaką turinti grupė, kuri sukauptų didelį šių obligacijų kiekį ir norėtų už jį atgauti pinigus.
