Legendinis JAV dviratininkas Lance’as Armstrongas pastarąjį dešimtmetį kovojo su kaltinimais vartojus dopingą. Galiausiai pasidavė, tačiau šioje istorijoje dar negreitai bus sudėti taškai.
Praėjusį penktadienį JAV Antidopingo agentūra (USADA) oficialiai paskelbė, kad iš 40-mečio L. Armstrongo atima visus 7 „Tour de France“ čempiono titulus ir visiems laikams diskvalifikuoja iš profesionalų sporto. Toks sprendimas priimtas tada, kai pats L. Armstrongas teisinėmis priemonėmis nusprendė nebekovoti su USADA kaltinimais dėl dopingo vartojimo.
„Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina laikas pasakyti: „Gana, užteks.“ Dabar toks laikas atėjo man“, – viešame pranešime agentūrai „The Associated Press“ teigė L. Armstrongas, USADA tyrimą pavadinęs „antikonstitucine raganų medžiokle“.
L. Armstrongą įtarimai persekiojo nuo pat 1999 m., kai jis pirmą kartą triumfavo prestižinėse „Tour de France“ lenktynėse. Iki pat 2012 m. rugpjūčio 24 d. jis įnirtingai kovojo su visais, viešai abejojusiais jo reputacija. Kodėl neįtikėtinai kovingas L. Armstrongas dabar iškėlė baltą vėliavą? Jo kaltintojai įsitikinę – amerikietis taip pripažino savo kaltę. „Tai liūdna diena visiems, kurie mėgsta sportą ir sportininkus. Dar sykį įrodyta, kad pergalės negalima siekti bet kokia kaina. Sukčiaujantys vis tiek galiausiai bus pagauti“, – pabrėžė USADA vadovas Travisas Tygartas.
Tačiau USADA sprendimas atimti visus L. Armstrongo titulus dar nėra galutinis. Dėl to turi nuspręsti Tarptautinė dviračių sąjunga (UCI), o 2000 m. olimpinio bronzos medalio likimas – Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) rankose. Abi šios organizacijos abejoja L. Armstrongui paskelbto nuosprendžio teisingumu.
L. Armstrongas visada pabrėždavo, kad dopingo kontrolieriai neturi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis vartojo draudžiamus preparatus. Per amerikiečio karjerą atlikti šimtai dopingo testų buvo neigiami. Tiesa, keliais atvejais buvo aptikta draudžiamų preparatų, tačiau sėklidžių vėžį įveikęs sportininkas įrodydavo, kad juos jam skyrė gydytojai.
USADA byla prieš L. Armstrongą remiasi daugiausia keliolikos liudytojų parodymais. Manoma, kad vieni iš jų – buvę amerikiečio komandos „US Postal“ draugai Tyleris Hamiltonas ir Floydas Landisas, patys įkliuvę dėl dopingo vartojimo. Šie ir kiti liudytojai teigia turintys žinių, kad L. Armstrongas per savo pergalingą seriją „Tour de France“ lenktynėse 1999–2005 m. nuolat vartojo eritropoetiną, testosteroną ir kortizoną. USADA turi liudijimų ir dėl 2009 m., kai į didįjį sportą grįžęs L. Armstrongas geresnių rezultatų siekė perpildamas kraują.
Labai panašūs kaltinimai L. Armstrongui buvo keliami ir 2009–2011 m. vykdant federalinį tyrimą. Tačiau tyrėjams nepavyko pagrįsti savo kaltinimų, ir jis buvo nutrauktas. Tuomet L. Armstrongas su savo persekiotojais kovojo iki galo, bet dabar nusprendė pasiduoti. „Neverkite dėl manęs. Viskas man bus gerai“, – jau paskelbus USADA verdiktą tikino L. Armstrongas.
JAV dviratininkas savo laiką nusprendė skirti ne begalinei kovai su dopingo kontrolieriais, o kitiems dalykams. Pirmiausia – savo įsteigtam fondui „Livestrong“, padedančiam vėžiu sergantiems žmonėms. Šis fondas yra surinkęs per 500 mln. JAV dolerių, o po USADA sprendimo aukos fondui net padidėjo. Kaip sakoma – blogos reklamos nebūna.
Daugelis apžvalgininkų spėja, kad L. Armstrongas lenktynes su dopingo medžiotojais nutraukė sąmoningai. Amerikietis pamatė, kad šios kovos pats negali laimėti, todėl nutarė šią pareigą perleisti kitiems. Kova dėl L. Armstrongo rugpjūčio 24 d. ne baigėsi, o dar tik prasidėjo. Beveik neabejojama, kad amerikiečio byla nukeliaus ir iki Sporto arbitražo teismo Šveicarijoje. Kad ir kaip viskas baigtųsi, L. Armstrongo istorija visada išliks apgaubta paslapčių, nutylėjimų ir intrigų skraiste. Kas jis – vėžį nugalėjęs valios ir užsispyrimo etalonas ar paprasčiausias sukčius, sugebėjęs ilgus metus mulkinti visus aplinkinius?
