Neseniai organizacijos „Transparency International“ paskelbtas Korupcijos suvokimo indeksas nuteikia viltingai: Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir šiuo metu užima 43 vietą tarp 177 šalių. Tačiau tie patys skaičiai rodo, kad korupcija viešajame gyvenime taip giliai įleidusi šaknis, jog prireiks ne vieno dešimtmečio, kad situacija pasikeistų radikaliai.
Ir nors didžioji dalis gyventojų lieja tulžį ant medikų, kad šie nevengia kyšių, kita ranka bruka vokelius, tikėdamiesi gauti geresnę priežiūrą ir gydymą. Kaip ir kelių eismo taisyklių pažeidėjai – dažnas bando išsipirkti kyšiu, nors už tai gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kyšiai pareigūnams ir medikams – tik ledkalnio viršūnėlė, mat didžiausia korupcija klesti viešųjų pirkimų konkursuose, kur skirstomi valstybės milijonai.
Kaip teigė organizacijos „Transparency International“ projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė, nors Lietuva iš 177 šalių pagal korupcijos lygį užima 43-ią vietą, pernelyg džiaugtis nereikėtų, nes iš visų Europos Sąjungos valstybių Lietuva yra eilės gale. Šiemet vieta geresnė nei pernai, tačiau šį postūmį lėmė ne mažėjantys korupcijos mastai, o skaidresnės sąlygos investuoti mūsų šalyje.
„Tam, kad pokyčiai būtų reikšmingi, reikalingas dėmesys esminėms sritims. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, viena tokių sričių yra viešieji pirkimai. Svarbu užtikrinti, kad politikai nesikištų į viešųjų pirkimų sritį, kad viešajame gyvenime neliktų smulkiosios korupcijos – sveikatos apsaugos sektoriuje, policijoje. Ne ką mažiau svarbu apsispręsti dėl lobistų veiklos reguliavimo ir priežiūros“, – korupcijos vėžio paliestas sritis išvardijo R. Mrazauskaitė.
Jos teigimu, labai sunku apskaičiuoti, kurioje iš trijų sričių „nusėda“ daugiausia pinigų kyšiams ir vadinamiesiems „otkatams“, mat korupcija yra vienas sunkiausių nusikaltimų.
„Jeigu žiūrėtume tik į teisėsaugos užkardomų nusikaltimų vertę, tikrosios situacijos nepamatytume. Galime kalbėti tik apie tai, kokią žalą korupciniai nusikaltimai padaro vienoje ar kitoje srityje. Aišku, jeigu kalbame apie viešuosius finansus, ta žala gali būti labai didelė. Šiais metais atlikta kovos su sukčiavimu analizė parodė, kad per vienerius metus aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įvairiais skaičiavimais, dėl korupcinių susitarimų galėjo būti padaryta nuostolių net iki 2,7 milijardų eurų“, – „Sekundei“ teigė R. Mrazauskaitė.
Pranešti neišdrįsta
Projektų vadovės teigimu, siekiant su šaknimis išrauti viešajame gyvenime išsikerojusios korupcijos apraiškas, svarbu užtikrinti apie galimą korupciją pranešusiojo apsaugą. Tai reikia daryti tiek teisinėmis priemonėmis, tiek ir visuomenėje piešiant korupcijai neabejingo žmogaus portretą.
„Turime ir visuomenę informuoti, kad netylėti ir pranešti atitinkamoms tarnyboms apie galimus korupcijos ir piktnaudžiavimo atvejus – sąžiningas ir pilietiškas elgesys. Kaip rodo tyrimai, bėgant metams lietuvių nuomonė apie vadinamąjį korupcijos pranešėjo portretą gerėja. Tokie žmonės vis dažniau apibūdinami kaip pilietiški, drąsūs, o ne skundikai ar dar kitais nemaloniais epitetais“, – kalbėjo R. Mrazauskaitė.
Jos nuomone, daugelis lietuvių korupciją supranta kaip blogį, tačiau apie ją pranešti nedrįsta. Pagrindinės kliūtys vis dar lieka visuomenės nuomonė apie tokius asmenis ir gerai veikiančių teisinių apsaugos priemonių nebuvimas. Kai žmonės matys gyvus pavyzdžius, kai apie korupciją pranešusieji sulauks visuomenės palaikymo ir bus teisiškai apsaugoti, jie nebijos atvirai kalbėti apie šią piktžaizdę.
„Reikalingi konkretūs pokyčiai – tinkama pranešėjų teisinė apsauga ir jos praktinis veikimas bei visuomenės palaikymas. Antras dalykas – politikų įtaka, savo šeimos ir draugų protegavimas. Ir trečia – viešųjų pirkimų skaidrinimas“, – kelius, kuriais reikėtų žengti siekiant atsikratyti bene labiausiai korumpuotos šalies etiketės, nurodė R. Mrazauskaitė.
Bandė papirkti kazino žetonais
Naujausių tyrimų duomenimis, net 26 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų prisipažino, kad per pastaruosius metus yra nors kartą davę kyšių. Dažniausiai prie gėdos stulpo kaip didžiausi kyšininkai kalami medikai ir policijos pareigūnai, tarsi pamirštant, kad jeigu nebūtų duodančiųjų, kyšių ėmimo problema nebūtų tokia aktuali.
Tačiau kyšiai medicinoje ir policijoje traktuojami kiek skirtingai. Net pats sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis yra pabrėžęs, kad reikėtų skirti, kur yra padėka medikams už gerą jų darbą, o kur kyšio reikalavimas. O štai policijoje „padėkų“ negali būti – už kyšio siūlymą gresia didžiulės baudos.
Tačiau net ir žinojimas apie gresiančius nemalonumus neatgraso nuo noro taip išsisukti nuo atsakomybės. Vien per 11 šių metų mėnesių užregistruoti 783 atvejai, kai buvo bandyta papirkti policijos pareigūnus.
Palyginti su pernai, bandymų papirkti pareigūnus padaugėjo 24 proc., ypač Tauragės, Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno teigimu, panevėžiečiai niekuo neišsiskiria: policijos pareigūnus bandė papirkti įvairiais daiktais, paslaugomis, tačiau dažniausiai siūloma grynųjų pinigų – nuo 20 iki 1000 litų.
„Šiais metais vienas panevėžietis pareigūnus bandė papirkti net kazino žetonais, mat prie vairo paryčiais neblaivus sugautas jaunuolis jau nebeturėjo grynųjų pinigų“, – prisiminė V. Mačėnas.
Jo nuomone, ilgą laiką bandymas papirkti pareigūnus nebuvo traktuojamas kaip nusikaltimas, todėl šis reiškinys buvo labai paplitęs, prireiks dar ne vienų metų, kol situacija pasikeis radikaliai. Tačiau jau dabar kyšio siūlytojų mažėja.
„Labai svarbu, kad pasikeitė požiūris į kyšio davimą pareigūnams. Dabar atsakomybę turi prisiimti ir tas, kuris kyšį siūlė, nes siūlyti buvo galima, o imti – ne“, – sakė V. Mačėnas.
faktai
Atlikta analizė rodo, jog dažniausiai pareigūnus bando papirkti 20–49 metų gyventojai.
Nors kai kurie analitikai teigia, kad korupcija yra sovietmečio palikimas, tačiau 2011–2013 m. didelis jaunų asmenų atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus skaičius byloja, jog 18–29 m. asmenys yra perėmę šį korupcinio veikimo modelį. Beje, moterų bandymai papirkti sudaro tik 7 proc. visų papirkimo atvejų.
Siekdami išvengti atsakomybės, pažeidėjai pareigūnams siūlė pinigų „šašlykams“, „pietums“, paimti nušautą stirnos patelę, užsienio šalių valiutos (eurų, svarų sterlingų, zlotų, Rusijos ir Baltarusijos rublių) ir kitokių gėrybių. Tačiau dažniausiai buvo siūloma pinigų.
Mažiausia 2013 m. pasiūlyta suma buvo 10 litų, o didžiausia 80 000 litų (2012 m. didžiausia pasiūlyta suma buvo 10 000 eurų (Prienų r.), mažiausia – 9 litai).
Pasitaiko ir įdomių sumų, pavyzdžiui, 20 Lt 50 ct arba 53 Lt 48 ct. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį pareigūnams buvo pasiūlyta 274 tūkst. 609 litai (2012 m. – 72 685 litai), t. y. siūlomų kyšių bendra suma išaugo beveik 4 kartus.
Reikia, kad pasikeistų karta
Tautvydas Padgurskas
„Kyšiai.lt“ projektų vadovas
Korupcija tebeklesti ten, kur ją sumažinti yra ypač sunku – gydymo sektoriuje. Tam, kad situacija šioje srityje pasikeistų, reikia, kad pasikeistų kartos, svarbu, kad nauja karta atsineštų naują požiūrį, tiek gydytojo teisingą šiuolaikišką požiūrį, tiek paciento. Tai padaryti sunku, nes tokie dalykai, kaip matome, pereina iš kartos į kartą. Svarbu, kad būtų skirta dėmesio požiūriui keisti, tačiau ne tik bendrai, o ir sprendžiant problemą – gydymo sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Tačiau tokiems pokyčiams atlikti reikia kitokios ekonominės situacijos.
Kaip pastebime, policijos sektoriuje dedamos pastangos korupcijai mažinti – pranešimų apie nesėkmingus korupcijos atvejus skelbiama žiniasklaidoje, drąsiai viešai kalba ir policijos pareigūnai, sugavę kyšininkus. Tad žingsnis korupcijos mažinimo link žengtas, manau, bent jau jaunajai kartai kuriamas kitoks požiūris į korupciją, tačiau tai tik vienas iš korupcijos mažinimo būdų.
Žmonės vis drąsiau kalba apie korupciją, vis daugiau atsiranda neabejingų, norinčių užkirsti kelią korupcijos plitimui ir galinčių, nebijančių kalbėti apie tai. Tačiau dažnai kalbos lieka kalbomis, nes tam, kad būtų pasiektas svaresnis rezultatas, reikia daug laiko. Tai sudėtinga ir opi problema, tad rezultatų pasiekti nebus lengva. Nereikia laukti ir tikėtis, kad požiūrį, bendrą korupcijos lygį sumažins kažkas, reiktų pradėti nuo savęs suprantant, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio.
Žinoma, problemų turi ir mūsų teisinė sistema, kurioje korupcijos bylos paskęsta ir korumpuoti asmenys nesulaukia teisingo atpildo, išsisuka.
Lina DRANSEIKAITĖ
