Sukelia bakterijos
Norint išsiaiškinti nemalonaus burnos kvapo priežastį,
pirmiausia reikia pasitikrinti, ar sveiki dantys ir dantenos. Viena labiausiai
paplitusi dantų ligų – ėduonis.
Jis gali vystytis tik tada, kai burnos ertmėje yra bakterijų.
Jos minta angliavandeniais, gamina rūgštis ir klampų substratą. Iš jų susidaro
apnašos. Tada dantų emalyje mažėja mineralinių medžiagų, jis lūžta ir
susiformuoja ertmė.
Sergant gingivitu ar parodontoze dantenos yra jautrios, jos
patinsta, kraujuoja, iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Būtina išsigydyti šias
dantų ligas, tada dings ir kvapas.
Atstumiantis „aromatas“ gali atsirasti ir dėl porėtų plombų.
Bėgant laikui jose kaupiasi bakterijos, todėl burna nebebūna gaivi.
Kartais blogo kvapo priežastis – plombos iš amalgamos. Jos būna
tamsios spalvos. Patekus metalo jonams į dantenas aplink dantį, jos mėlynuoja ir
prasideda uždegimas, tada atsiranda ir kvapas.
Jei danties karūnėlė blogai pagaminta – per trumpa, nesiekia
dantenų, tarpelyje kaupiasi apnašos. Tada blogo kvapo išvengti neįmanoma.
Ligos ir maistas
Tačiau būna, kad odontologas pagydo dantis, bet erzinantis
kvapas nedingsta. Tada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Neretai nemalonumų kyla sergant virškinamojo trakto ligomis –
gastritu, opalige, esant padidėjusiam arba sumažėjusiam skrandžio sulčių
rūgštingumui, nesigydant viršutinių kvėpavimo takų negalavimų – migdolinių
liaukų uždegimo, laringito. Tik išsigydžius ligą galima atsikratyti nemalonaus
kvapo.
Be to, būtina tinkamai maitintis. Riebus maistas, mažai
daržovių ir vaisių „garantuoja“, kad teks drovėtis dėl atstumiančio burnos
kvapo.
Valgyti reikėtų keletą kartų per dieną, bet nedidelėmis
porcijomis, retai kramtant neišsiskiria seilių, burna džiūsta ir atsiranda
blogas kvapas.
Būtina saikingai mėgautis karameliniais saldainiais – juos
sučiulpus, burnoje dar ilgokai lieka atitinkamas cukraus kiekis. Cukrus virsta
rūgštimis, o jos gali sukelti ėduonį.
Alkoholiniai gėrimai, cigarečių dūmai erzina burnos gleivinę ir
nemalonaus kvapo nepavyksta išvengti.
Burnos higiena
Ką daryti, jeigu visi provokuojantys veiksniai pašalinti, o
burnos kvapas nėra gaivus? Tada galima įtarti, kad prasta burnos higiena. Nors
dantys valomi ryte ir vakare, galbūt tai atliekama netinkamai.
Burnos higienistai tvirtina, kad geriausia dantis valytis
šluojamaisiais judesiais jų augimo kryptimi: viršutinio žandikaulio – iš viršaus
į apačią, apatinio – iš apačios į viršų. Paskui – sukamaisiais judesiais.
Išsivalius iš dantų šepetėlio reikia kruopščiai išskalauti
pastą ir švelniais sukamaisiais judesiais šepetėliu nuvalyti gomurį, liežuvį,
vidinį skruostų paviršių.
Taip šveičiama burnos gleivinė greičiau atsikrato mirštančių
epitelio ląstelių – jos skatina bakterijų dauginimąsi. Specialų šepetėlį burnos
gleivinei valyti galima nusipirkti.
Pavalgius naudinga išskalauti burną vandeniu, nes tarpdančiuose
prisikaupusios maisto dalelės rūgsta ir sukelia nemalonų kvapą. Po valgio galima
pakramtyti becukrės kramtomosios gumos, bet ne ilgiau kaip keturias minutes.
Nors kartą per dieną reikia naudoti dantų siūlą – tik juo
galima gerai išvalyti tarpdančius.
Svarbu ne forma
Dabar yra įvairių formų dantų šepetėlių, bet tyrimais
nustatyta, kad valymo kokybei jos daug reikšmės neturi.
Jei dantys valomi tinkamai, šepetukas gali būti bet kokios
formos, svarbu, kad jo šereliai būtų minkšti. Nors kai kurie specialistai
rekomenduoja rytais naudoti minkštą šepetėlį – mat tada ant dantų beveik nėra
apnašų, o vakarais – vidutinio kietumo.
Daugelis mano, kad elektrinis šepetėlis dantis išvalo geriau.
Kadangi jo galvutė daro greitus sukamuosius judesius, nuvalo visas apnašas.
Išlenktame skalavimo įtaiso vamzdelio gale yra maža skylutė, iš
jos bėga stipri, plona vandens čiurkšlė. Šiuo vandens siūlu puikiai išvalomi
tarpdančiai, jo srovė masažuoja dantenas.
Tačiau kokybiški elektriniai šepetėliai brangūs, juos taip pat,
kaip ir paprastus, reikia keisti.
Be to, nėra įrodyta, kad iš tiesų jie geresni nei įprasti
šepetėliai – viską lemia, ar jais tinkamai naudojamasi.
Nešiojantieji nuimamus dantų protezus kaskart pavalgę juos turi
praskalauti tekančio vandens srove, o ryte ir vakare išvalyti specialiu tirpalu.
Dantų pastų įvairovė
Kokią dantų pastą iš daugybės siūlomų pasirinkti? Anksčiau buvo
teigiama, kad naudingiausios turinčiosios fluoro. Bet jis – ne visagalis.
Fluoras geriausiai pasisavinamas, kai danties audinys jaunas,
jis dar tik formuojasi, o 20–40 metų žmonių dantims jo reikia labai nedaug.
Tačiau pagyvenusiųjų organizmas vėl pradeda geriau pasisavinti florą. Vadinasi,
pastos su juo tada naudingos.
Jei burnos kvapas nėra gaivus, patariama naudoti gydomąją
pastą, kuri turi chlorheksidino. Jis užkerta kelią uždegimo procesams burnos
ertmėje, pasižymi antiseptiniu poveikiu.
Valant dantis tokia pasta, nemalonų kvapą sukeliančių bakterijų
gerokai sumažėja. Kartą per dieną galima naudoti skalavimo skystį, kurio
sudėtyje taip pat yra chlorheksidino.
Pastas reikia dažnai keisti, tik tada jos tinkamai išvalys
dantis, nes bakterijos prie vienos rūšies greitai įpranta.
Nederėtų piktnaudžiauti balinamosiomis pastomis – jose esančios
medžiagos gali sukelti danties eroziją. Kokią pastą naudoti, gali patarti
odontologas. Jis žino savo paciento dantų būklę ir pagal ją rekomenduoja
tinkamiausias.
Pavyzdžiui, sergant periodonto ligomis tinka pasta su
šalavijais, turinčiosios fermentų trukdo susidaryti dantų akmenims, o tos, į
kurių sudėtį įeina natrio bikarbonatas, naikina dantų jautrumą.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
