Po to, kai Michaelas Phelpsas iškovojo devynioliktąjį olimpinį medalį ir aplenkė iki tol rekordininke buvusią SSRS gimnastę Larisą Latyniną, vieno Londono laikraščio pirmasis puslapis buvo padabintas didžiule amerikiečių plaukiko nuotrauka ir užrašu „Michaelas Phelpsas, didingiausias olimpietis“. Tačiau ar olimpinių medalių skaičiaus rekordas automatiškai padaro šį žmogų-amfibiją geriausiu visų laikų olimpinėse žaidynėse dalyvavusiu atletu?
Medalių skaičius yra vienintelis apčiuopiamas kriterijus, kai lyginame skirtingų sporto šakų atstovus. M. Phelpsas, po Londono žaidynių baigęs karjerą, sukaupė 22 olimpinius medalius.
Vis dėlto nereikia pamiršti ir kitų, kartais ne taip gerai matomų dalykų. Kas padarė didesnę įtaką sporto šakos vystymui ir populiarinimui? Kieno pergales stebėjo ir kartu džiaugėsi milijonai gerbėjų? Kas olimpinius medalius sugebėjo iškovoti skirtingose rungtyse? Į visus šiuos klausimus IQ pateikia savo atsakymus, apžvelgdamas tuos sportininkus, kurie aukso raidėmis įsirašė savo vardus olimpinės istorijos puslapiuose.
Jesse Owensas
Šis JAV lengvaatletis 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse sugriovė propagandinius Adolfo Hitlerio nacių vyriausybės mitus, laimėdamas keturis olimpinius aukso medalius. Būdamas juodaodis, jis parodė, kad ne „arijai“ yra geriausi olimpiniuose stadionuose.
Jo pasiekimai tapo įkvėpimo šaltiniu kitiems ne baltiesiems sportininkas. Įdomu tai, jog vienas svarbiausių sportine ir socialine reikšmėmis JAV sportininkas gimtojoje šalyje toli gražu nebuvo apipiltas turtais ir šlove. Dėl segregacijos įstatymų jis net į priėmimus pas aukščiausius šalies valdovus keldavosi krovininiais liftais, o gyvenimą baigė skurde.
Carlas Lewisas
Po 48 metų Los Andžele jis pakartojo J. Owenso pasiekimą bei laimėjęs keturis olimpinius medalius tose pačiose rungtyse: 100 bei 200 metrų sprinto bėgimuose, šuolio į tolį rungtyje bei estafetės bėgime. Būtent tai yra kertinis aspektas vertinant C. Lewiso nuopelnus būti tarp geriausių visų laikų atletų.
Taip, plaukimas taip pat turi daug rungčių, tačiau būti pirmam sprinto distancijose ir šuolio į tolį rungtyje reikalauja labai daug pastangų. Tai visiškai skirtingos rungtys ir atletai turi būti visapusiškai pasiruošę tam, kad būtų geriausi abiejuose lengvosios atletikos sektoriuose. Tai yra maždaug tas pats, jei sportininkas vienu metu būtų vienas geriausių pasaulio krepšininkų ir tinklininkų. Be to, C. Lewisas dalyvavo net keturiose olimpiadose, o būdamas 35 metų Atlantoje sugebėjo iškovoti dar vieną aukso medalį šuolio į tolį rungtyje. Pasakykite, Michaelai Phelpsai, ar koks nors plaukikas tai sugebėtų?
Aleksandras Karelinas
Rusų meškinas pelnytai yra vadinamas geriausiu visų laikų graikų-romėnų imtynininku. Jis ne tik iškovojo tris olimpinius aukso medalius (1988 m. Seule, 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje), tačiau sugebėjo nepralaimėti nė vienos kovos 13 metų iš eilės (nuo 1987 m. iki 2000 m.)! Ir tik 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje mažai žinomas fermeris iš Viskonsino valstijos Rulonas Gardneris sugebėjo po pratęsimo įveikti nenugalimąjį sibirietį.
Po šios kovos A.Karelinas pasitraukė iš didžiojo sporto ir pasinėrė į politiką. Jei kalbėtume apie visišką dominavimą savo sporto šakoje, A. Karelino pavardė neabejotinai būtų pirmoje sąrašo vietoje.
Usainas Boltas
U. Bolto karjera dar tik įsibėgėja. Greičiausias planetos žmogus, jau iškovojęs šešis olimpinius aukso medalius sprinto rungtyje, dabar turi vienintelį iššūkį – pagerinti kuo daugiau savo rekordų. Taip, savo. Nes dabar U.Boltui egzistuoja vienintelis priešininkas bėgimo takelyje – jis pats.
Jam priklauso tiek 100, tiek 200 metrų pasaulio rekordai bei estafetės 4 po 100 metrų geriausias rezultatas, iškovotas kartu su partneriais Yohanu Blake‘u, Michaelu Frateriu ir Nesta Carteriu. Visgi apie U. Boltą kaip geriausią visų laikų olimpietį kalbėti dar anksti, kadangi, priešingai nei M. Phelpsui, Londono olimpiada jam tikrai nebuvo paskutinė ir jo geriausias laikas galbūt dar net neatėjo.
neatėjo.
