Panevėžio arterinės Smėlynės gatvės vaiduoklis, sudegęs medinis namas, turi antrininką. Ne kartą liepsnų niokotas Panevėžio vyskupijos kurijai priklausantis rąstinis namas Vaižganto g. seniai virtęs vietos gyventojus gąsdinančia neoficialia benamių prieglauda.
Kurijai priklausančio apdegusio namo kaimynystė gąsdina G. Kundelienę. Pensininkė bijo, kad čia prieglobsčio ieškantys benamiai apleisto pastato nepaleistų plėnimis. G.Leikos nuotr.
Dvasininko paprašė tualeto
Panevėžio Kristaus karaliaus katedros pašonėje, Vaižganto g. gyvenanti Genovaitė Kundelienė, vos tik pro langą išvydusi aplinkui kaimynystėje stūksantį apdegusį namą šmėžuojančius nepažįstamus žmones, skuba lauk. Susidomėjusiems apleistu, avarinės būklės pastatu žurnalistams pensininkė ima guostis per gaisro nusiaubtą vaiduoklį praradusi ramybę.
„Buvo prie to namo kunigėlis atėjęs. Prašiau katedros šventoriuje pastatyti dar vieną tualetą labiau matomoj vietoje, nes po mišių, ypač per atlaidus, gamtinius reikalus žmonės atlieka čia, tiesiai prieš mano langus. Išlipę iš mašinos lekia prie to baisaus namo ir tupia į aukštą žolę“, – „Sekundei“ guodėsi nemalonių vaizdų prisižiūrinti G. Kundelienė.
Vis dėlto kelnes priešais gyventojų langus nusimaunantys begėdžiai dar ne pati didžiausia bėda. Senutei kur kas daugiau baimės įvaro apdegusio namo naktiniai svečiai. Nors pastato langai nuo gatvės tvirtai užkalti lentomis, vidiniame kieme matyti prašalaičių palikti pėdsakai. Tarp šiferio nuolaužų, apanglėjusių lentų mėtosi ir skudurų ryšuliai, veikiausiai kažkam naktį atstoję guolį.
G. Kundelienė pasakoja ir pati mačiusi čia bešmirinėjančių benamių. Senutė neabejoja, kad per pastaruosius keletą metų ne kartą liepsnojusį namą galėjo padegti tokie neatsargūs prieglobsčio ieškotojai.
„Oi, kaip gaisro bijau. Kai degė, tik pasičiupau dokumentus ir bėgau“, – G. Kundelienė nepamiršta prie pat jos namelio įsiplieskusio gaisro.
Kaimynai supykę
Vaižganto g. 17-uoju numeriu pažymėtą namą Panevėžio vyskupijos kurija paveldėjusi prieš keletą metų mirus jo šeimininkei. Namas testamentu buvo užrašytas kurijai, o sklypas – Vilniuje gyvenantiems žmonėms. Kaimynai guodžiasi, kad dabar ir Panevėžio dvasininkai, ir paveldėtojai sostinėje šį turtą apleidę. Apdegęs namas griūva, o žolė aplinkui jį jau siekia kelius.
„Erkių veisykla čia. Baisu vaikus į kiemą išleisti. Negana, kad čia pats miesto centras, bet dar ir pačios katedros pašonėje toks pabaisa“, – piktinosi gretimoje Aldonos g. gyvenanti jauna pora.
Kurija laukia pirkėjo
Vaižganto g. medinis vaiduoklis – senas Panevėžio savivaldybės rūpestis. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Stankevičė pripažįsta: kasmet tenka kurijai priminti bent aptvarkyti gyventojus piktinantį nekilnojamąjį turtą.
Kol kas Savivaldybė nėra nubaudusi dvasininkų už aplaidumą. Pasak R. Baltutytės, kurija paraginta apdegėlį sutvarko, tačiau – iki kito paraginimo.
„Vikaras stebisi, kas su tuo namu negerai, langai taigi užkalti. Tiesa, užkalti, bet iš gatvės, o kiemo pusėje krūvos šiukšlių“, – stebisi R. Stankevičė.
Panevėžio vyskupijos kurijos generalvikaras Eugenijus Styra guodžiasi, jog dėl kadaise atitekusio turto dabar kurija daug bėdos turinti.
„Dabar turbūt notaras nepatvirtintų tokio testamento, kuriuo namas paliekamas vienam paveldėtojui, o sklypas aplinkui – kitam. Keistai buvo padaryta“, – stebisi dvasininkas.
Anot jo, prieš porą metų paveldėtojai sutarę ir sklypą, ir namą parduoti. Jiems pirkėjo nekilnojamojo turto agentūra ieško iki šiol. Už 7,55 aro sklypą su griautinu namu prašoma 31,8 tūkst. Eur.
„Sklypas už namą vertingesnis. Aš pats kartkartėmis internete pasižiūriu, matau, kad vis dar pardavinėja“, – pirkėjų laukia E. Styra.
Generalvikaras teisinasi, esą vaizdą bjaurojanti tik aukšta žolė. Su sklypo paveldėtojais sutarta ją nupjauti. Kurija, anot jo, degusio namo nepalikusi benamių valioje.
„Kartkartėmis tą namą pasižiūrime. Langai, durys užkalti, o ką daugiau galime padaryti. Jei išplėšia, iš karto pataisome“, – „Sekundei“ aiškino E. Styra.
Mieste šimtai apsileidėlių
Panevėžio savotiška vizitine kortele virtusio avarinės būklės apdegusio namo Smėlynės g. savininkai žada jau kitą savaitė jį nugriauti. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžio savivaldybės sudarytame juodajame sąraše – 216-os apleistų sklypų ir pastatų savininkai. Visiems jiems išsiųsti paraginimai susitvarkyti. Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistai planuoja liepą patikrinimą. Nesusitvarkiusiesiems gresia mokėti didesnį, 4 proc. sklypo vertės nekilnojamojo turto mokestį.
R. Stankevičė pripažįsta, kad įstatymo leidžiama ši maksimali sankcija nėra veiksminga.
Panevėžio savotiška vizitine kortele virtusio avarinės būklės apdegusio namo Smėlynės g. savininkai – Vilniuje registruota bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ – jau keletą metų ignoruoja bet kokius Savivaldybės perspėjimus. Įmonės susitvarkyti nepriverčia nė taikomi maksimalūs nekilnojamojo turto mokesčiai – 3 proc. pastato ir 4 proc. sklypo vertės.
„Nei prisikviesti, nei prisišaukti savininko neįmanoma. Jau keletą metų nei į mūsų raštus reaguoja, nei į skambučius atsiliepia. Raginimus susitvarkyti siuntėme net trimis įmonės adresais ir visi raštai sugrįžo nepasiekę adresato“, – tvirtino R. Stankevičė.
Specialistė netgi kreipėsi pagalbos į Vilniaus policiją prašydama „Nekilnojamojo turto valdymo“ direktorių atvesdinti į Panevėžio savivaldybę. Pareigūnai valdininkus paguodė, jog jiems net į teismą ne visada pavyksta atvesdinti proceso dalyvių.
„Namas avarinės būklės, atviros visos jo angos, pastatas nesaugus, didelis gaisro pavojus, ko žmonės labiausiai bijo. O mes savininkui net administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyti negalime. Įstatymai neleidžia skirti baudos už akių“, – Savivaldybę pakliuvus į aklavietę pripažįsta R. Stankevičė.
Smėlynės g. pabaisą griaus
Paskutinį kartą su „Nekilnojamojo turto valdymo“ vadovu Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistai bendravo dar 2014-aisiais. Tuomet įmonė dar reagavo į įspėjimus – nors minimaliai sutvarkydavo vis išvirstančią tvorą, nušienaudavo sklypą. Vilniečiai verslininkai Panevėžio savivaldybei tuomet žadėjo gaisro nuniokotą namą nugriauti, tikino rengiantys komercinės paskirties pastato techninį projektą, esą rūpinosi ir statybos leidimu.
„Nekilnojamojo turto valdymo“ direktorius Raimundas Balčiūnas „Sekundę“ patikino, kad vėliausiai jau kitą savaitę šis daugelį metų Panevėžiui gėdą darantis namas bus nugriautas.
„Jau atjungtos dujos, elektra. Po kelių dienų prasidės griovimo darbai“, – patvirtino R. Balčiūnas.
Anot jo, namą nušlavus nuo žemės paviršiaus sklypas bus paliktas tuščias – apie perspektyvą jame plėtoti veiklą R. Balčiūnas sako dar nenorintis kalbėti.
Pasikeitė vardas, bet ne šeimininkas
Panevėžio gėda ir buvusios kavinės pastatas pačiame miesto centre P. Puzino gatvėje, istoriškai miestui reikšmingo Sausio 13-osios skvero pašonėje. Vienas iš labiausiai apleistų pastatų Panevėžyje ilgą laiką buvo milijonieriaus Visvaldo Matijošaičio žinioje – priklausė jo valdytai bendrovei „Vičiūnų grupė“. Nors milijonieriaus įmonei Panevėžio savivaldybė ketverius metus iš eilės taikė maksimalų nekilnojamojo turto mokestį, verslininkai savo turto netvarkė ir gana.
Pernai Kauno mero rinkimuose nugalėjęs V. Matijošaitis „Vičiūnų grupės“ vadžias perleido sūnui, o šių metų pradžioje verslininkai savotiškai atsikratė ir gėdos dėl netvarkomo pastato Panevėžyje. Nuo sausio jis perleistas kitam savininkui – Vilniuje registruotai bendrovei „Paribys“.
Nors oficialiai pastatą valdo kita įmonė, tačiau tikrieji šeimininkai liko tie patys. Iš kiek daugiau nei 81 tūkst. „Paribio“ akcijų didžioji dalis, 80 tūkst., priklauso „Vičiūnų grupei“.
Kokių planų turi dėl Panevėžio skauduliu virtusio pastato, „Paribio“ vadovas paaiškinti nerado laiko.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
