Tomo Čiučelio iliustr.
Ilgą laiką buvo tvirtinama, kad jos panašios tarsi seserys, o gal net yra identiškos dvynės. Tačiau kuo labiau jos bręsta, tuo akivaizdžiau, kad panašumų vis mažiau ir mažiau. Negana to, tarp jų jaučiama vis intensyvesnė konkurencija. Trys sostinės – Vilnius, Ryga ir Talinas – neišvengiamai susipeš dėl vietos po Baltijos saule
Ekonomikos nuosmukis apnuogino ir kitas tiesas: stipresnis yra tas, kuris turi daugiau užsienio investicijų, daugiau eksporto galimybių. Tas gali lengviau spręsti ir politines problemas.
Talinas jau pelnęs Baltijos šalių finansų sostinės vardą, Ryga – turizmo, pramogų, kazino ir bernvakarių švęsti atvykstančių britų. Kokio vaidmens siekia Vilnius?
Pasirodo, atsakyti trumpai ne taip ir paprasta. Ar reformuodami Lietuvos švietimo, mokslo ir studijų sistemą bei tikėdamiesi palankaus IBM korporacijos sprendimo steigti mūsų šalyje mokslinių tyrimų centrą kuriame žinių ekonomiką? O gal Vilniuje sulaukę Didžiosios Britanijos banko „Barclays“ tapsime tikru informacinių paslaugų teikimo centru, pritrauksiančiu ir daugiau panašių kompanijų? Tik ar esame pajėgūs konkuruoti su Azijos valstybėmis, kurios tokias ar panašias paslaugas teikia gerokai seniau ir… pigiau? Gal yra ir daugiau konkurencingų sričių, kuriose Lietuvos sostinė galėtų aplenkti Rygą ir Taliną? Tad kokia toji Vilniaus vizija, kokios jos perspektyvos?
Lėktuvai leidžiasi Rygoje
Nesunku įvardyti, kodėl Rygos oro uostas yra aktyvesnis nei Vilniaus (žr. 1 pav.). Jame yra bent dviejų skrydžių kompanijų bazės – latvių „airBaltic“ ir airių „Ryanair“. Užtenka suskaičiuoti pirmosios vykdomus skrydžius iš Vilniaus ir iš Rygos, ir tampa aišku, kuri Baltijos šalių sostinė yra geresnis, patogesnis tiltas į ar iš Vakarų Europos. Kur atskrendi – ten ir apsistoji, tai paaiškina ir turistų srautus. Be to, Rygos oro uostas pastaruoju metu ypač pabrėžia esantis North Hub – Šiaurės regiono centras ar bent jau siekiantis tokiu tapti.
Beje, šiemet gegužę Kaune taip pat atidaryta pirmoji kompanijos „Ryanair“ bazė Rytų ir Vidurio Europoje, tad, rodos, ir mes dar galime turėti šansą. Vis dėlto šį žingsnį advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus vertina atsargiai: „Investuotoja teigia įliesianti į bazę 140 mln. JAV dolerių, bet ką tai reiškia? Tai dviejų lėktuvų vertė. Jeigu skrydžiams šiais lėktuvais nebus keleivių, „Ryanair“ investicija gali ir neužsibūti Kaune. Sakyti, kad Lietuva turi šansų, galima, tačiau dabar konkuruoti kur kas sunkiau negu prieš dvejus ar trejus metus. Kai praradome nacionalinį vežėją, praradome ir skrydžių kryptis, keleivius. Tuo pasinaudojo Rygos oro uostas.“
I. Norkus Baltijos šalių sostinių konkurenciją nuolat pastebi savo kasdieniame darbe, bendraudamas su klientais. „Įdomu, kaip Lietuva, Latvija ir Estija atrodys po 10 ar 15 metų. Šios šalys ilgą laiką buvo vertinamos gana vienodai, tačiau dabar tikrai akivaizdu, kad jų raidos keliai skiriasi. Per 10 metų ši takoskyra gali tapti dar gilesnė, o varžybos, mano galva, kasmet tik intensyvės. Tiesa, kai kurias tendencijas galima įžvelgti jau dabar“, – sako žurnalo IQ pašnekovas.
Kur plukdo Baltijos bangos?
* Tarp visų trijų Baltijos valstybių jūrų uostų – Klaipėdos, Rygos, Ventspilio ir Talino – nesibaigia konkurencija dėl krovos kiekių. Šių metų pirmąjį ketvirtį krova Klaipėdos jūrų uoste padidėjo 14,4 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir tai yra didžiausias krovos augimas iš visų Baltijos šalių. Krova Klaipėdos uostas lenkia Latvijos sostinę Rygą, tačiau vis dar nusileidžia Estijos sostinei Talinui.
[Šaltinis: „IQ“, „Raidla Lejins & Norcous“]
Iš Lietuvos – tyliai
Estai save linkę priskirti Šiaurės Europos valstybių grupei. Talinas siekia būti identifikuojamas kaip finansų centras.
Kaip rodo praktika, finansų sektoriaus įmonės investicijoms renkasi būtent šį miestą. Pagrindines savo būstines Taline įsteigė kelios draudimo bendrovės („If“, „Seesam“, „Swedbank“, „Compensa“), jomis seka ir draudimo brokeriai. O Rygoje ir Vilniuje įsikūrę jų filialai. Dalis Skandinavijos bankų funkcinių vadovų taip pat veikia Taline. Šį miestą renkasi ir fondų valdytojai. Kodėl ne Vilnių ir ne Lietuvą?
„Nepaisant to, kad Vyriausybė deda daug pastangų pritraukti užsienio investuotojų ir skelbia apie jų atėjimą, mes pastebime ir kitą tendenciją – kai kurios kompanijos tyliai pasitraukia iš Lietuvos ir savo centrines būstines steigia Estijoje. Lietuvoje jos veikia per filialus. Tokia tendencija nėra gera. Juk kur administracija, ten kuriamos ir pagrindinės darbo vietos, priimami svarbiausi sprendimai, sprendžiama dėl plėtros“, – teigia „Raidla Lejins & Norcous“ advokatas I. Norkus. Jo turimomis žiniomis, Estija prieš Lietuvą laimi dėl palankesnio reguliavimo, taip pat dėl kai kurių techninių dalykų (jie svarbūs draudimo bendrovėms, formuojančioms atidėjimus), ekonominių ir finansinių sumetimų.
Vienos iš draudimo bendrovių vadovas, kuriam buvo patikėti įmonės sujungimo ir tinkamiausios sostinės būstinei steigti parinkimo reikalai, komentuoti bendrovės pasitraukimo iš Lietuvos nenori. Taip pat ir dėl to, kad tai – kompanijos komercinės paslaptys, konfidenciali informacija. Dar vienas Estijos pranašumas – labai tikėtina, jau kitąmet šalies nacionalinę valiutą pakeisiantis euras. Manoma, kad toks žingsnis gali dar labiau padidinti Estijos atotrūkį nuo kitų dviejų Baltijos šalių ir pelnyti jai papildomų taškų.
Sugrįžti iš virtualios realybės
Gal sėkmingai Lietuvoje įkūrę „Barclays“ informacinių paslaugų teikimo centrą, taip pat sėkmingai sulaukę IBM, Rygą ir Taliną galime pranokti kaip informacinių technologijų ir mokslinių tyrimų miestas? Vyriausybei pavykus įgyvendinti tokią ambiciją, iš tiesų būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė, tačiau kovos ringe Lietuvos tyko nepalyginti didesnės svorio kategorijos konkurentai. Pavyzdžiui, anglakalbė Indija, kurioje IT genijų daugiau nei studentų Lietuvoje.
Nors ūkio ministras Dainius Kreivys neriasi iš kailio, kad paskui „Barclays“ į Lietuvą ateitų ir IBM, valdžiai iš virtualios realybės būtų pats laikas nusileisti ant žemės ir daugiau dėmesio skirti sritims, kuriose Lietuva jau turi išsikovojusi konkurencinį pranašumą.
Vienas didžiausių Lietuvos kozirių – vežėjų verslas. Ekonominės krizės prispausti vežėjai pernai gavo keletą skaudžių Rusijos biurokratų ir mūsų politikų antausių, tačiau jau ima atsitiesti.
Per pastarąjį dešimtmetį aplink Vilnių susikūrė palyginti daug logistikos centrų. Palankios sąlygos tranzitui augti ir dėl Lietuvos geografinės padėties. Štai, toji padėtis tikrai nepasikeis.
Gytis Vincevičius, asociacijos „Linava“ atstovas, įsitikinęs, kad vežimų verslas yra Lietuvos vizitinė kortelė: „Mes esame Baltarusijos kaimynai. O ji kartu su Rusija ir Kazachstanu yra sukūrusi muitų sąjungą. Tai reiškia, kad visų šių trijų šalių sienos dabar mums yra dar arčiau. Žinoma, tas pat galioja Latvijai ir Estijai. Skirtumas tas, kad žiūrint geografiškai Lietuva Baltarusijai yra arčiausiai Vakarų Europos, galima sakyti, kad esame jos vartai. Taigi čia Lietuva konkuruoja jau nebe tiek su Estija ar Latvija, kiek su Lenkija.“
Jei kalbėtume tik apie Baltijos šalis, mūsų stipriausias konkurentas logistikos versle yra Latvija. Stipriausias Vilniaus koziris – nedidelis atstumas iki Minsko. Tuo pasinaudoję verslininkai jau įgyvendino kai kuriuos projektus, pavyzdžiui, „Vingės terminalo“. Šis logistikos centras stovi visai prie pat Baltarusijos sienos. Vilnius apskritai turi didelį potencialą tranzitiniams kroviniams iš Vakarų į Rytus vežti.
Lietuvoje šiuo metu užtenka esamų sandėliavimo galimybių, pakanka ir automobilių, sunkvežimių. Mūsų šalies parkas prilygsta Rusijos tarptautinių vežimų parkui. Automobilių transportu mes vežame tiek pat, kiek ir Rusijos vežėjai – beveik 50 mln. tonų krovinių kasmet, tai tikrai daug. Taigi, mes ne tik turime potencialo, viskas jau veikia.
O gal fondai?
Advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris I. Norkus mano, kad tarp trijų Baltijos sostinių Vilnius galėtų siekti išsiskirti kaip teisiškai palanki terpė steigti alternatyvaus investavimo fondus. Europos Sąjungos inicijuota direktyva ketinama sukurti bendrą ES teisinę bazę alternatyvių investavimo fondų veiklai reguliuoti ir supaprastinti fondų vienetų platinimą visos ES mastu.
„Viena mūsų Vyriausybės pastangų galėtų būti siekis Lietuvą padaryti patrauklia šalimi tokiems fondams steigtis. Dabar pats laikas apie tai kalbėti, nors stipriu tokių fondų centru Lietuva galbūt bus tik po 15 metų. Reikia viską pradėti nuo tinkamos įstatymų aplinkos kūrimo, palanki aplinka neturėtų keistis bent 7–10 metų, kad fondai įsitikintų reguliavimo pastovumu ir nuoseklumu. Tik turėdamas prognozuojamą ir finansiškai patrauklų reguliavimą, Vilnius turės realių šansų tapti stambių alternatyvaus investavimo fondų steigimosi centru Rytų Europoje. Tai, beje, paskatintų ir kitokio pobūdžio investicinių fondų steigimąsi“, – kalba I. Norkus.
Vėl prie starto linijos
Kokia išvada? Kas mes – informacinių technologijų guru, tinkamas daržas fondams sėti ar logistikai palanki lokacija? O gal visko po truputį, bet nieko ryškaus?
I. Norkus mano, kad nuspręsti, kas mes norime būti ir kaip galėtume varžytis tiek su Ryga, tiek su Talinu, dar nevėlu: „Varžybos jau prasidėjusios, bet finišas dar tikrai nėra matomas. Galbūt krizė yra ta puiki aplinkybė, kuri gali viską grąžinti į pradžią, visas tris vėl pastatyti prie starto linijos ir leisti valstybėms iš naujo kurti bei įgyvendinti savo strategijas.“
Beje, jei norite strategijų, rekomenduotume užsukti į Ūkio ministerijos interneto svetainę. Joms joje skirta visa skiltis. Minimos inovacijos, valstybės ilgalaikė raida, ūkio (ekonomikos) plėtra ir taip toliau. Vis dėlto konkrečios strategijos pasigendama, o kiekviena nauja Vyriausybė siūlo savąją. Todėl bendro sutarimo nėra.
„Jeigu valstybė dabar pat pasakytų: mes norime, kad Vilnius taptų Baltijos šalių finansų centru, tai dar būtų įmanoma padaryti. Tiesa, tai neįvyktų labai greitai, bet per 10−15 metų realu pasiekti tokį tikslą, tam kol kas yra visos galimybės. Taigi pakloti Lietuvos ateities pagrindą dar tikrai nevėlu“, – įsitikinęs I. Norkus.
Geriau gyventi Vilniuje
Palyginti su Ryga ir Talinu, gyvenimo kokybė Vilniuje yra aukštesnė. JAV konsultacijų įmonė „Mercer“ gegužės pabaigoje paskelbė kasmetinį didmiesčių reitingą, kuriame pagal gyvenimo kokybės indeksą Vilniui atitenka 79, Talinui – 89, o Rygai – 91 vieta.
„Mercer“ tyrimo tikslas padėti tarptautinėms kompanijoms įvertinti darbuotojų darbo sąlygas, tinkamai pasirinkti darbuotojus ir nustatyti jų atlyginimus. Tyrime dalyvavo 221 pasaulio miestas, o juos vertinant atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip nusikalstamumo lygis, politinis stabilumas, ligoninių skaičius ir medicininės pagalbos kokybė, transporto sistemos patogumas, kavinių ir restoranų gausa, klimatas, asmeninės laisvės lygis ir kiti veiksniai – iš viso 39 kriterijai.
Atskaitos tašku laikomas Niujorkas, kuriam kasmet skiriamas 100 punktų gyvenimo lygis ir su kuriuo lyginami gyvenimo lygio rodikliai kituose miestuose. Niujorkui šių metų reitinge atiteko 49 vieta. Geriausių miestų sąrašo viršuje vyrauja Europos, taip pat Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos miestai.
1. Viena (Austrija)
2. Ciurichas (Šveicarija)
3. Ženeva (Šveicarija)
4. Vankuveris (Kanada)
5. Oklandas (Naujoji Zelandija)
…
49. Niujorkas (JAV)
…
79. Vilnius (Lietuva)
…
89. Talinas (Estija)
…
91. Ryga (Latvija)
[Šaltinis – „Mercer“]
Benas Adomavičius
Benas Adomavičius,
ISM Strateginio valdymo programų vadovas, vyriausiasis lektorius:
Jeigu kalbėtume apie Baltijos šalių sostinių konkuravimą pritraukiant užsienio turistus, rastume argumentų kiekvienam miestui. Visi trys turi skirtingą istoriją, gali pasigirti įvairiomis įdomybėmis.
Jeigu kalbėtume apie konkuravimą pritraukiant užsienio investuotojus, manau, būtų prasminga paminėti, kad didelei įmonių ir žmonių daliai visos trys Baltijos šalys reiškia vieną regioną. Jame jie mato mažai skirtumų. Turint omenyje tai, kad bendrą rinką sudaro apie 6 mln. gyventojų, nedaugelis įmonių skaido šį regioną detaliau. Todėl nesu tikras, kiek prasminga kalbėti apie atskirų miestų konkurenciją – jeigu įmonės net šalių lygmeniu nemato reikšmingų skirtumų?
Tačiau jeigu kalbėtume apie konkrečių miestų išskirtinumus verslo prasme, viskas priklausytų nuo į juos ateinančios įmonės. Ryga yra didžiausia iš trijų sostinių gyventojų skaičiumi ir ekonomine veikla. Vilnius – antras pagal dydį, Talinas – trečias.
Kita vertus, jeigu žiūrėtume į visą šalį, ne tik į vieną miestą, tuomet jau Lietuvos rinka yra didesnė už kitų Baltijos valstybių – atrodytų prasminga steigti padalinius būtent mūsų šalyje.
Logistikos požiūriu (darant prielaidą, kad klientų pasiskirstymas maždaug atitinka ekonominės veiklos lygį) norint aptarnauti Baltijos valstybes patogiausia vieta tai daryti yra Šiaurės Lietuva, taip pat – netoli Rygos. Kita vertus, jeigu norima transportuoti krovinius iš ar į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, tuomet optimali vieta gali būti tiek Vilnius, tiek ir Ryga – priklausomai nuo laivais keliaujančių krovinių paskirstymo.
Lengvo ir greito atsakymo šiuose debatuose nėra. Visos trys šalys ir sostinės nori ir siekia pritraukti investicijų. Galutiniam sprendimui, kur geriausia plėstis, įtaką darys geografija, įmonių veiklos pobūdis ir kiti veiksniai.
Užsienio įmonės daugiausia investuoja į apdirbamąją gamybą, finansinį tarpininkavimą ir transportą bei logistiką. Todėl būtent šiais aspektais ir išsiskiriame iš kitų.
