Pasaulinę kurčiųjų dieną klausos negalią turintys panevėžiečiai ir miesto svečiai minėjo siekdami Lietuvos rekordo – vienoje vietoje daugiausia žmonių, gebančių bendrauti lietuvių gestų kalba. Tai jau penktasis Lietuvos rekordas, kurį pavyko pasiekti Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenei.
Pasaulinę kurčiųjų dieną klausos negalią turintieji minėjo siekdami rekordo ir per meninę veiklą bendraudami su sveikaisiais. U. Mikaliūno nuotr.
Kaip teigė šios mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė, Pasaulinė kurčiųjų diena, švenčiama visame pasaulyje, klausos negalią turintiems žmonėms yra viena svarbiausių, tad norėjosi ir Panevėžyje ją atšvęsti netradiciškai, kitaip.
„Pasaulinė kurčiųjų diena yra viena tų dienų, kai prisimenamos kurčiųjų integracijos į visuomenę problemos, o kartu ir proga visiems susieiti ir pabūti kartu. Kiekvienas renginys atneša kažką naujo, bet svarbiausia yra bendravimo džiaugsmas ir plačios šypsenos“, – sakė D. Kriščiūnienė.
Pagrindinė renginio idėja buvo į vieną vietą suburti visus gebančius ir galinčius bendrauti lietuvių gestų kalba. Organizatorių skaičiavimais, į Laisvės aikštę praėjusio ketvirtadienio popietę susirinko 2015 dalyvių ne tik iš Panevėžio apskrities, bet ir kitų Lietuvos kampelių.
„Vis dar laukiame atsakymo iš rekordus fiksuojančios agentūros, ar mūsų rekordas buvo pasiektas. 2006 m. „Cido“ arenoje buvo pasiektas Lietuvos rekordas, kai vienoje vietoje susirinko daugiausia neįgaliųjų – per 54 tūkst. Tačiau mes norėjome pasiekti kiek kitokį rekordą – kad tai būtų kurčiųjų, kalbančių gestų kalba, renginys. Tačiau visai nesvarbu, ar rekordą pasiekėme, ar ne. Svarbiausia pats bendrumo jausmas. O bendraujant gimsta ir nauji projektai, naujos idėjos“, – kalbėjo viena iš renginio organizatorių.
Renginyje „Pajuskime bendravimo džiaugsmą“ jo dalyviai ne tik siekė rekordo, bet ir dalyvavo meninėje programoje. Ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji iš visos Lietuvos pantomimos judesiais, imitacinėmis dainomis, magijos numeriais bei kitomis meninės raiškos priemonėmis pristatė kurčiųjų kultūrą, mokė sveikuosius renginio dalyvius svarbiausių gestų, kuriuos tiesiog privalu išmokti kiekvienam girdinčiajam. Mažieji smaližiai buvo apdovanoti simbolinę reikšmę turinčiomis saldžiomis rankelėmis – pagrindiniu klausos negalią turinčiųjų bendravimo įrankiu.
„Kurtiesiems kaip socialinės mažumos atstovams reikia savito renginio. Norėjosi parodyti, kaip klausos negalią turintieji geba bendrauti su sveikaisiais per menines veiklas. Džiugu, kad vaikams patiko ir jeigu rasime rėmėjų, toks masinis renginys galėtų tapti ir tradiciniu“, – „Sekundei“ teigė D. Kriščiūnienė.
U.Mikaliūno nuotr.:
Lina DRANSEIKAITĖ
