Kopenhaga, Viena, Melburnas, Sidnėjus, Ciurichas, Ženeva, Osaka ir Adelaidė, Vankuveris ir Tokijas…
Iš pirmo žvilgsnio šiuos miestus mažai kas sieja – vieni įsikūrę prie vandenyno, kiti prie Alpių, dar kiti alsuoja šimtmečių Europos istorija arba yra futuristiniai Azijos megapoliai. Tačiau 2026-ųjų „Economist Intelligence Unit“ (EIU) pasaulio miestų reitingas juos visus sujungė į vieną dešimtuką.
Šiemet buvo vertinami 173 pasaulio miestai, atsižvelgiant į patogumą, sveikatos apsaugą, kultūrą ir aplinką, švietimą bei infrastruktūrą. Kopenhaga surinko 98 balus ir antrus metus iš eilės liko miestu, kuriame geriausia gyventi. Antroji – Viena, trečiasis – Melburnas, ketvirtas – Sidnėjus. Toliau rikiuojasi Ciurichas, Ženeva, Osaka, Adelaidė, Vankuveris ir Tokijas.
Tačiau keliautojui šis sąrašas įdomus ne vien dėl skaičių. Juk miestas, kuriame patogu gyventi, būna ir puiki vieta atostogoms.
Kopenhaga, Danija
98 balai, 1 vieta
Kopenhaga 2026-aisiais vėl karūnuota pasaulio miestu, kuriame gyventi geriausia.
EIU jai skyrė idealius 100 balų už patogumą, švietimą ir infrastruktūrą, o sveikatos apsaugą įvertino 96 balais, kultūrą ir aplinką – 95.
Tačiau Kopenhaga keliautojui įdomi ne todėl, kad yra patogi. Ji įdomi todėl, kad patogumas čia tapęs gyvenimo būdu.
Spalvingi namai prie kanalo, dviratininkai, parkai, jūra ir žmonės, kurie, regis, niekur neskuba, sukuria jausmą, kad gyvenimas čia tiesiog gerai sustyguotas.
Kopenhaga pradėjo augti kaip gyvenvietė prie Oresundo sąsiaurio, viduramžiais tapo svarbiu prekybos centru, o XV amžiuje – Danijos sostine. Šiandien senasis ir modernus miestas susilieja neįtikėtinai natūraliai.
Kopenhagos formulė paprasta: dviratis + Naujasis uostas + smorrebrod + Tivoli. Jei miestas turėtų vieną atviruką, tai būtų Nyhavn, kitaip Naujasis uostas, – spalvingų XVIII–XIX amžiaus namų eilė prie kanalo. Kadaise tai buvo nekokios reputacijos prekybinis uostas su jūreiviais, smuklėmis ir viešnamiais, o XX amžiaus antrojoje pusėje krantinė virto jaukiu turistiniu rajonu. Čia gyveno ir Hansas Kristianas Andersenas.
Toliau – Amalienborgo rūmai, dabartinė Danijos karališkosios šeimos rezidencija, Marmurinė bažnyčia ir Rosenborgo pilis, kur saugomos karalių brangenybės. Tikrasis miesto charakteris atsiskleidžia rajonuose: Christianshavn vilioja kanalais, Vesterbro – kavinėmis, restoranais ir kūrybinėmis erdvėmis, Norrebro – daugiakultūre, gyva atmosfera.
Nepraleiskite Tivoli – vieno seniausių veikiančių atrakcionų parkų pasaulyje. Net jei amerikietiški kalneliai nevilioja, vakare parkas tampa viena gražiausių miesto vietų.
O tada – dviratis. Jis čia turi daugiau teisių nei automobilis. Kopenhagoje dviračių infrastruktūra yra ne pramoga turistui, o kasdienio gyvenimo dalis.
Kopenhaga – tikras rojus maisto mėgėjams. Pastaraisiais dešimtmečiais ji tapo ir viena svarbiausių Šiaurės Europos gastronomijos sostinių
Smorrebrod – garsieji daniški atviri sumuštiniai – čia privalomi. Taip pat paragaukite daniškų bandelių, cinamoninių kepinių, šviežios žuvies ir klasikinio daniško dešrainio.
Jeigu norite pajusti šiuolaikinę Kopenhagą, užsukite į Torvehallerne turgų – vietinių mėgstamą vietą užkąsti, nusipirkti produktų ir tiesiog stebėti miesto gyvenimą.
Viena, Austrija
97 balai, 2 vieta
Viena – miestas, kuriame labai lengva pamiršti, kad gyvename XXI amžiuje.
Imperatoriškieji rūmai, operos teatras, barokinės bažnyčios, monumentali Ringstrasse architektūra ir senosios kavinės primena laikus, kai Viena buvo vienos galingiausių Europos imperijų centras.
Vienos istorija siekia romėnų laikus, o vėliau ji tapo Habsburgų dinastijos ir Austrijos-Vengrijos imperijos širdimi. Čia gyveno ir kūrė Mocartas, Bethovenas, Šubertas, Bramsas, Štrausas, o XX amžiaus pradžioje miestas buvo svarbus Europos meno, muzikos ir intelektualinio gyvenimo centras.
Šenbruno rūmai – viena svarbiausių stotelių. Ne mažiau vertas dėmesio jų parkas ir panorama. Miesto centre stovi Hofburgas, kur galima aplankyti milžiniškus imperatoriškuosius apartamentus ir Sisi muziejų.
Šv. Stepono katedra – gotikinė Vienos širdis. Nepraleiskite ir Belvederio rūmų, kur saugomas Gustavo Klimto „Bučinys“ – vienas garsiausių Austrijos meno kūrinių. O vakare – klasikinės muzikos koncertas. Vienoje net ir skeptikas gali pasijusti klasikos mylėtoju.
Gastronominis miesto ritualas: Vienos šnicelis, Tafelspitz, tradicinis virtos jautienos patiekalas.
O desertui – šokoladinis tortas „Sachertorte“ ir traškus obuolių pyragas „Apfelstrudel“.
Vienos kavinių kultūra yra tokia svarbi miesto tapatybės dalis, kad čia kava geriama ne greitai prieš darbą, o sėdint, kalbantis, skaitant laikraštį ir leidžiant laikui tekėti.
Melburnas, Australija
97 balai, 3 vieta
Jeigu Sidnėjus yra Australijos veidas, Melburnas – jos charakteris.
XIX amžiuje miestas sparčiai išaugo dėl Viktorijos aukso karštinės, o architektūroje iki šiol matyti to laikotarpio didybė.
Pradėkite nuo Federacijos aikštės ir Flinders gatvės stoties. Tai miesto centras, kuriame susitinka istorija, šiuolaikinė architektūra, menas ir kasdienis gyvenimas.
Melburną reikia tyrinėti ne vien pagrindinėmis gatvėmis.
Garsioji Hosier Lane, ACDC Lane, Degraves Street – siauros miesto arterijos, kuriose telpa gatvės menas, mažos kavinės, restoranai ir kiti paslėpti lobiai.
XIX amžiuje jis sparčiai išaugo dėl Viktorijos aukso karštinės, o miesto architektūroje iki šiol matyti to laikotarpio didybė.
Po intensyvaus miesto gyvenimo galima per kelias minutes atsidurti visiškai kitame pasaulyje – Karališkajame botanikos sode. Pačiame Melburno centre įsikūręs milžiniškas sodas driekiasi daugiau kaip 38 hektarų teritorijoje ir yra viena gražiausių miesto žaliųjų erdvių.
Ežerai, takai ir vešli augmenija leidžia pamiršti, kad iki centro – vos keliolika minučių pėsčiomis.
Norintiems paragauti Melburno – tiesus kelias į Karalienės Viktorijos turgų. Pusryčiams rinkitės skrebutį su avokadu, užkandžiui – australišką mėsos pyragėlį, desertui – minkštą, šokoladu aplietą ir kokosuose apvoliotą lamingtoną. Vakarienei tiks šviežios jūros gėrybės ir taurė Viktorijos regiono vyno.
Melburnas turi beveik religinį santykį su kava. Italų ir kitų Europos imigrantų tradicijos padėjo sukurti espreso kultūrą, kuri šiandien neatsiejama nuo miesto gyvenimo. Tad neužsisakyti kavos čia – kone nusikaltimas.
Sidnėjus, Australija
97 balai, 4 vieta
Sidnėjus – visai kitoks nei Melburnas. Jei šis labiau primena kultūros, meno ir kavinių miestą, Sidnėjus gyvena prie vandenyno ir kartu su vandenynu. Dangoraižiai stovi šalia įlankų, parkai prasideda už kelių kvartalų, o paplūdimį galima pasiekti miesto transportu.
Miesto istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei 1788 metais, kai čia įsikūrė pirmoji britų kolonija. Šios teritorijos tūkstančius metų buvo Gadigal ir kitų Australijos pirmųjų tautų žmonių namai.
Operos rūmai – turbūt labiausiai atpažįstamas Australijos pastatas. Jie stovi Sidnėjaus uoste ir yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Net jei nesiruošiate į spektaklį, verta apeiti pastatą iš visų pusių.
Kitas miesto simbolis – Sidnėjaus uosto tiltas. Juo galima ne tik važiuoti ar vaikščioti. Norintys stipresnių įspūdžių gali rinktis kopimą į tilto viršų.
Roksas – istorinių gatvelių rajonas Sidnėjaus uosto tilto šešėlyje – vieta, kur verta sustoti, jeigu norite pamatyti senąjį Sidnėjų.
O tada – garsusis Bondi paplūdimys. Čia reikia ateiti anksti, stebėti banglentininkus ir bent kartą nueiti pakrantės taku iki ramaus pajūrio priemiesčio Kudžio.
Nepraleiskite Sidnėjaus uosto. Kelionė keltu kainuos kur kas mažiau nei prabangus kruizas, tačiau vaizdas į Operos rūmus, tiltą ir miestą nuo vandens bus ne mažiau įspūdingas.
Ką paragauti? Australijos virtuvė daug įvairesnė nei stereotipinis mėsos pyragas.
Sidnėjuje ieškokite šviežių jūrų gėrybių, austrių, žuvies, azijietiškos virtuvės, o pusryčiams – skrebučio su avokadu ir geros kavos.
Ciurichas, Šveicarija
96 balai, 5 vieta
Ciurichas dažnai įsivaizduojamas kaip bankų, laikrodžių ir brangių parduotuvių miestas. Tačiau tai tik viena jo pusė. Finansų sostinė moka būti ir labai romantiška. Viduramžių senamiestis, Limato upė, ežeras, kalvos ir menas atskleidžia daug romantiškesnį veidą.
Miesto istorija prasidėjo romėnų laikais, vėliau jis tapo svarbiu prekybos centru, o XVI amžiuje – vienu Šveicarijos reformacijos centrų. Šiandien tai didžiausias šalies miestas ir svarbus Europos finansų centras.
Pažintį su miestu pradėkite senamiestyje – siauros gatvelės, gildijų namai, mažos parduotuvės ir kavinės prasideda vos už kelių minučių nuo modernių prekybos gatvių.
Viena svarbiausių ir vaizdingiausių Ciuricho miesto dalių, aplink kurią telkiasi miesto gyvenimas, – 36 kilometrų ilgio Limato upė. Ji prasideda pačiame Ciuricho centre. Užsukite į Fraumünster bažnyčią, garsėjančią Marko Šagalo vitražais.
Bahnhofstrasse jungia pagrindinę geležinkelio stotį su Ciuricho ežeru ir tęsiasi apie 1,4 kilometro. Tai viena garsiausių miesto prekybos gatvių, pilna prabangių parduotuvių, laikrodžių salonų ir juvelyrikos. Net jei nieko neketinate pirkti, pasivaikščioti verta.
Šiltą dieną vietiniai maudosi Ciuricho ežere, sėdi pakrantėje ir rengia iškylas. O jeigu norite idealios panoramos – kilkite į Uetlibergo kalną.
Ženeva, Šveicarija
96 balai, 6 vieta
Ženeva – vienas kosmopolitiškiausių Europos miestų. Ji atrodo elegantiška ir santūri. Tačiau už nepriekaištingų fasadų slepiasi labai turtinga istorija.
Čia formavosi reformacijos idėjos, susitinka tarptautinė diplomatija, gaminami garsūs laikrodžiai, o horizonte matyti Alpės.
Viduramžiais Ženeva buvo svarbus prekybos centras, XVI amžiuje – vienas protestantų reformacijos centrų. Šiandien istoriją geriausia pajusti senamiestyje: pradėkite nuo Šv. Petro katedros, o tada klaidžiokite akmenimis grįstomis gatvelėmis ir mažomis aikštėmis.
Jet d’Eau – 140 metrų virš ežero kylanti vandens srovė – tapo miesto simboliu. 1886 metais ji atsirado kaip hidraulinės sistemos slėgio išleidimo sprendimas. Žmonėms spektaklis taip patiko, kad fontanas tapo miesto simboliu. Dabartinėje vietoje fontanas veikia nuo 1891 metų.
Kitokios atmosferos ieškokite Carouge – spalvingame, bohemiškame rajone, primenančiame Italijos miestelius. O nuo Salève kalno atsiveria visai kitoks Ženevos vaizdas – ežeras, miestas ir Alpių panorama.
Ženevoje verta paragauti tradicinių šveicariškų patiekalų – pirmiausia garsiojo fondiu, kai sūris lydomas specialiame puode ir valgomas mirkant duonos gabalėlius. Dar raclette – lydytas sūris patiekiamas su bulvėmis, daržovėmis ar mėsos gaminiais. Ne mažiau vertas dėmesio rösti – traškiai apkepintų tarkuotų bulvių patiekalas. Žinoma, neapsieisite be vietinių sūrių ir garsiojo šveicariško šokolado. O jeigu norisi paragauti ne tik turistams gerai žinomų skonių, verta užsisakyti vietinio Ženevos kantono vyno.
Osaka, Japonija
96 balai, 7 vieta
Osaka – viena smagiausių šio dešimtuko staigmenų. Miestas, kuris įrodo, kad Japonija – ne vien Tokijas. Tokijas primena milžinišką mechanizmą, o Osaka atrodo tarsi linksmesnė ir žaismingesnė jo pusseserė.
Šimtmečius Osaka buvo svarbus Japonijos prekybos centras.
Osakos pilis – svarbiausias istorinis miesto simbolis. Ji siejama su Tojotomiu Hidejošiu, vienu iš Japonijos suvienijimo epochos veikėjų.
Jeigu Osaką reikėtų parodyti per vieną vakarą, jis turėtų vykti Dotonbori gatvėje. Neoninės reklamos, kanalas, milžiniškos restoranų iškabos ir minios žmonių sukuria vaizdą, kurį sunku supainioti su bet kuria kita pasaulio vieta.
Kitokios Osakos ieškokite Šinsekai rajone, garsėjančiame retro atmosfera, senomis užeigomis ir Tsutenkaku bokštu.
Maistas – Osakos religija. Kuromon turguje verta vaikščioti nuo prekystalio prie prekystalio ir tiesiog ragauti. Ateikite alkani. Būtinai išbandykite takoyaki – tešlos rutuliukus su aštuonkoju, okonomiyaki – sotų blyną su kopūstais, mėsa ar jūros gėrybėmis, ir kushikatsu – ant iešmelių suvertą ir traškiai apkeptą mėsą, daržoves ar jūrų gėrybes.Verta paragauti rameno, udon makaronų ir šviežių jūros gėrybių.
Adelaidė, Australija
96 balai, 8 vieta
Adelaidė dažnai lieka didesnių Australijos miestų šešėlyje. Tačiau būtent tai ir yra jos privalumas.
Čia mažiau chaoso, daugiau žalumos, vyno ir maisto.
Adelaidė buvo įkurta XIX amžiuje ir pavadinta karalienės Adelaidės vardu. Miestas nuo pat pradžių buvo apsuptas žaliųjų erdvių ir suplanuotas pagal gana taisyklingą struktūrą.
Jeigu norite suprasti Adelaidę – eikite tiesiai į centrinį turgų. Turgus šioje vietoje veikia nuo 1870 metų. Tai vieta, kur galima paragauti vietinių sūrių, mėsos, jūrų gėrybių, vaisių, desertų ir įvairių pasaulio virtuvių patiekalų.
Kultūrinė miesto arterija – North Terrace. Istoriniame bulvare telkiasi svarbiausios miesto įstaigos, muziejai bei lankytini objektai, kuriuos lengva apžiūrėti pėsčiomis.
Puiki vieta atsikvėpti – Adelaidės botanikos sodas. O jeigu norisi paplūdimio – važiuokite į Glenelgą.
Vos išvykus iš centro atsiranda visai kita miesto nuotaika – smėlis, jūra, promenada ir restoranai.
Adelaidę ypač vertina vyno mėgėjai.
Aplink miestą – garsieji Barossa Valley ir McLaren Vale vyno regionai. Čia galima derinti miesto atostogas su viena geriausių gastronominių kelionių Australijoje.
Vankuveris, Kanada
96 balai, 9 vieta
Vankuveris – vienas geriausių pavyzdžių, kaip miestas ir gamta gali egzistuoti beveik vienoje erdvėje. Čia dangoraižiai, Ramusis vandenynas ir kalnai beveik susilieja viename horizonte.
Miestas sparčiai išaugo XIX amžiaus pabaigoje, nutiesus Kanados Ramiojo vandenyno geležinkelį. Tačiau regiono istorija daug senesnė – čia tūkstančius metų gyveno vietinės čiabuvių bendruomenės.
Tikras miesto lobis – apie 400 hektarų Stenlio parkas su miškais, paplūdimiais, takais ir garsiaja Vankuverio jūros siena. Tai ilgiausias ir vaizdingiausias krantinės pėsčiųjų ir dviračių takas pasaulyje, besitęsiantis 28 kilometrus.
Seniausias miesto rajonas Gastaunas garsėja Viktorijos laikų architektūra ir gariniu laikrodžiu, o maisto mėgėjams privaloma Granville Island. Tai vienas gyvybingiausių Vankuverio kultūrinių ir gastronominių taškų.
Vankuverio privalumas – gamta. Turint daugiau laiko verta vykti į Grouse Mountain, vadinamą Vankuverio viršūne, Kapilano ir aplinkinius parkus. Jie leidžia per vieną kelionę patirti ir didmiestį, ir laukinę Kanados gamtą.
Įspūdingas kabantis tiltas miške – Capilano Suspension Bridge. Šis įspūdingas tiltas yra ištisas pramogų parkas, leidžiantis pajusti didingų Britų Kolumbijos kedrų ir eglių miško grožį iš paukščio skrydžio. Puiki vieta saulėlydžiui – Anglų įlanka – viena ikoniškiausių Vankuverio vietų.
Vankuveryje ragaukite Ramiojo vandenyno lašišos ir jūros gėrybių, o tada – kanadietiško putin: gruzdintų bulvyčių, sūrio gabalėlių ir karšto tamsaus padažo. Tai garsiausias nacionalinis patiekalas. Tačiau Vankuverio gastronomija labai daugiakultūrė, čia verta ieškoti ir japoniškų ramenų, ir sušių, ir korėjietiškos, kinų ar vietnamietiškos virtuvės.
Tokijas, Japonija
96 balai,10 vieta
Tokijas užbaigia pasaulio dešimtuką, tačiau jo dydis ir energija gali lengvai užimti visą kelionę.
Dabartinis Tokijas kadaise vadintas Edo. 1603 metais Tokugava Iejasu čia įtvirtino šiogūnato valdžią, o per maždaug 265 metus Edo tapo milžinišku politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. 1868 metais, prasidėjus Meidži restauracijai, miestas pervadintas Tokiju ir tapo Japonijos sostine.
Kaip pažinti Tokiją? Svarbiausia – nebandyti per vieną dieną pamatyti visko. Tokiją geriausia skaidyti rajonais.
Istoriniame Asakusos rajone stovi Senso-ji – seniausia, žymiausia ir lankomiausia budistų šventykla Tokijuje, įkurta dar 645 metais. Į ją veda garsieji Kaminarimon vartai ir Nakamise prekybos gatvė.
Šibuja – vienas dinamiškiausių ir spalvingiausių miesto rajonų.
Čia laukia ir garsioji sankryža – didžiausia pėsčiųjų sankryža pasaulyje. Vienu metu, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, į gatvę iš visų pusių įžengia iki 3000 žmonių.
Šindžiuku – dangoraižių, restoranų, prekybos ir naktinio gyvenimo rajonas. Harajuku garsėja ekscentriška mada ir jaunimo subkultūromis. Takešita gatvės šurmulį netoliese keičia Jojogi parko ir Meiji šventyklos ramybė.
Ueno rajone atskleidžia kultūrinę, istorinę ir žaliąją Tokijo pusę. Rajono šerdis – milžiniškas Ueno parkas, pavasarį tampantis viena populiariausių vietų stebėti sakurų žydėjimą.
Tokiją geriausia pažinti neskubant ir daug vaikštant. Kartais būtent paprastas klaidžiojimas po skirtingus rajonus tampa ryškiausia kelionės dalimi.
