Beveik visose išsivysčiusio pasaulio valstybėse matoma bendra tendencija – gyventojai sensta.
Dabar 60 metų ir vyresni žmonės sudaro 10–15 proc. šių šalių populiacijos, o peržengus 2050-uosius daugelyje jų šis skaičius greičiausiai pasieks trečdalį visų gyventojų. Viena vertus, dėl to kils tam tikrų ekonominių ir socialinės politikos iššūkių, kita vertus, senyvo amžiaus asmenų poreikiams teks skirti daugiau dėmesio ir viešųjų lėšų.
Pastarojoje srityje jau dabar vienos valstybės gali pasigirti geresniais pasiekimais už kitas. Kaip rodo naujas senatvės indeksas „Global AgeWatch Index 2013“, geriausios sąlygos senjorams šiuo metu sudaromos labiau pasiturinčiose Vakarų Europos valstybėse. Pastebimai skiriasi ir Baltijos šalyse. Pirmaujanti Estija užima 29 vietą, o Lietuva nuo Latvijos atsilieka penkiomis pozicijomis ir yra 50-a.
Valstybės reitinguojamos įvertinus keturis aspektus: senyvo amžiaus gyventojų aprūpinimą pensijomis ir jų dydžio adekvatumą atsižvelgiant į gyvenimo lygį atitinkamoje šalyje; bendrą senjorų sveikatos būklę ir tikėtiną gyvenimo trukmę; įsidarbinimo galimybes ir išsilavinimą; saugumą, politines laisves ir socialinius ryšius.
Palyginti neaukštai Lietuvos vietai šiame reitinge didžiausią įtaką padarė ne senyvo amžiaus žmonių pajamų dydis ar sveikatos būklės įvertinimas, o sritis, kuri apima saugumą, politines laisves ir socialinius ryšius. Kaip pabrėžė indekso sudarytojai, tik 39 proc. mūsų senjorų jaučiasi saugūs eidami pasivaikščioti vieni ir tik 43 proc. jaučiasi patenkinti savo kaip demokratinės valstybės piliečių teisėmis. Tai mažiausi rodikliai Vidurio ir Rytų Europoje.
Indeksas taip pat rodo, kad Lietuvoje dažnai keliamas senyvo amžiaus žmonių materialinės gerovės klausimas nėra toks aštrus, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pensijų prieinamumas mūsų šalyje siekia beveik 134 proc. ir reiškia, kad jos pradedamos mokėti anksčiau, negu sulaukus 65 metų. Santykinė senjorų gerovė sudaro 64,9 proc. šalies vidurkio (vidutinis pajamų ir vartojimo lygis). Tiesa, skurdo lygis šioje amžiaus grupėje – 23,6 proc.
Indekse pirmaujančios Švedijos atitinkami rodikliai yra tokie: pensijų prieinamumas – 116,1 proc. (senatvės pensijos prienamos vėliau negu Lietuvoje); santykinė gerovė sudaro 89 proc. šalies vidurkio; skurdo lygis senyvo amžiaus žmonių grupėje siekia 9,3 proc.
Daugiau į šį indeksą įtrauktų valstybių palyginamųjų rodiklių pateikiama svetainėje helpage.org/global-agewatch/.
