Suklupus dvasinės stiprybės semtis iš kunigų Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Dvasininkai pripažįsta, jog per šešiolika nepriklausomybės metų atsikratyti kulto tarnų etiketės jiems sunkiai sekasi. Statistiniai duomenys rodo, kad bažnyčiose nors ir lėtai, bet vis dėlto tikinčiųjų daugėja, tačiau kunigų santykis su visuomene dažniausiai ir pasibaigia sekmadieninėmis šventomis mišiomis. Kad pas klebonijoje budintį dvasininką galima užsukti tik pasikalbėti, daugelis nė nežino ar tiesiog dar nedrįsta.
Skaudulių neužmiršo
Bažnyčia kol kas nėra ta instancija, visiems garantuojanti dvasinę stiprybę ir paguodą.
Anoniminių alkoholikų klubo narė Onutė neslėpė savo karčios patirties: jai ne kartą teko pajusti, ką reiškia būti atstumtajai ne tik visuomenės, bet ir dvasininkų.
Moteris prisimena buvusi kunigo iškoneveikta net per artimo žmogaus laidotuves. Ji – ne vienintelė, neradusi paguodos bažnyčioje.
„Kai mano sūnus per išpažintį pasisakė, jog buvo apsvaigęs, kunigas pradėjo rėkti. Pažįstama, vienoje miesto bažnyčioje dvasininkui atvėrusi širdį, sulaukė tokio pikto moralo, jog tikina daugiau niekada į juos nebesikreipsianti“, – „Sekundei“ pasakojo Onutė.
Nežino, kad laukiami
Moteris tvirtino nenorinti matuoti visų dvasininkų pagal kelių jų kolegų elgesį. Pas Panevėžio kunigus neradusi paramos ji nustebo supratimo ir palaikymo sulaukusi iš Alytuje per laidotuves užkalbinto dvasininko.
„Per išpažintį jam visiškai atsivėriau. Ir, įsivaizduokite, vietoje moralų sulaukiau palaikymo. Jis man padėjo susitaikyti su savo praeitimi“, – buvo sužavėta Onutė.
Tokių dvasininkų, padedančių suklupusiems pakelti kasdienybės naštą, anot moters, nors ir nedaug, bet vis dėlto yra.
„Anksčiau tokie kaip mes važiuodavo pas tėvą Stanislovą, į Paberžę traukia ir dabar. Naujamiesčio kleboną Algirdą Dauknį į susirinkimus kviečiamės. Iš širdies į širdį turi eiti kunigo ir žmogaus atvirumas. Deja, mūsų visuomenėje dar bijomasi dvasininkų ir išpažintis dažnai tėra formalumas“, – mano Onutė.
Pašnekovė buvo nustebinta sužinojusi, kad klebonijose budi dvasininkai, pas kuriuos galima užsukti ne tik paprašyti sakramentų, bet tiesiog pasikalbėti. „Pirmą kartą apie tai girdžiu. Ir mūsiškiai veikiausiai to nežino“, – tvirtino moteris.
Plačiau skaitykite lapkričio 25 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Nors gyventojų surašymo duomenimis katalikais save laiko 80 proc. šalies gyventojų, tačiau sekmadienio mišiose prisipažįsta tedalyvaujantys vos 10 proc.
