Parašo neprireikė
Kultūros centras „Panevėžio linelis“ ir vėl bando belstis į politikų širdis prašydamas lėšų remontui. Ant įstaigos, nuo kitų metų tapsiančios aukštaitiškas tradicijas puoselėjančiu etnokultūros centru, sienų puikuojasi dar neseniai miesto vadovų įteiktos padėkos, ant grindų – išrikiuoti kibirai varvančiam vandeniui.
Apdovanojimais pagerbiamas centras dėl avarinės būklės kai kuriomis patalpomis nebegali naudotis – vos pravėrus duris į veidą trenkia sunkiai pakeliamas puvėsių dvokas.
Prasidėjus rudeniškoms liūtims „Panevėžio linelio“ darbuotojai suskubo salėje išrikiuoti kibirus. Kol kas pakanka penkių. Centro direktorė Dalia Gaspariūnienė tikina, kad susirinkusieji į renginius tokio vaizdo nemato: baisesnės vietos maskuojamos staleliais, o vandens užliejamos salės defektus paslepia žvakių prieblanda. Pradėjus lašnoti ant svečių, stalelis tiesiog patraukiamas į šalį – kur sausiau.
Pasak direktorės, blogiausia, kad ant stogo nematyti skylių ir vanduo veržiasi pro visas lubas veikiausiai dėl nekokybiškos stogo ruberoidinės ir bituminės dangos. Anot D.Gaspariūnienės, net nepatogu prasitarti, kad stogas už Savivaldybės skirtuosius 12 tūkst. litų remontuotas vos prieš penketą metų. Kad darbas atliktas nekokybiškai, direktorė įtarė jau tuomet ir nesutiko pasirašyti darbų priėmimo akto. Jame iki šiol jos parašo nėra. Ir niekam, atrodo, jo nebereikia.
Džiovino kiliminę dangą
Įstaigos rūsyje įrengtos užsiėmimų ir persirengimo patalpos jau kone metus nebenaudojamos. Jose nėra ventiliacijos ir dvokia ne tik pelėsiu, bet ir puvėsiais. Kadangi nesandarus lietaus kanalizacijos vamzdynas, vanduo į rūsį veržiasi pro sienas. Dėl to buvusios šokių salės kampe nuolatos stovi skardinė vonelė. Kol kas joje vandens mažiau nei trečdalis – kai pritekės daugiau, darbuotojai išpils ir vėl pastatys. Iki kito karto.
Centro kolektyvas prieš miesto gimtadienį turėjo rūpesčių, kaip išdžiovinti salėje ištiestą kiliminę dangą – nešė į lauką, vėdino, kad rūsyje galėtų bent persirengti miesto koncertuose pasirodę atlikėjai.
Nors ir kenčiant puvėsių dvoką, instrumentų kambaryje dar repetuojama. Tačiau jei pastatą bus delsiama remontuoti, direktorė nesuvokia, kur teks sukrauti skrabalus, mušamuosius, klavišinius, kad jų negadintų drėgmė.
Kad įstaigos vadovė ne kartą atakavo Savivaldybę prašymais skirti lėšų avarinės būklės kultūros židiniui, liudija kruopščiai jos saugomi dokumentai. Dar praėjusių metų gruodį Savivaldybės komisija savo akte pažymėjo, kad pinigų šiai įstaigai remontuoti būtina skirti skubos tvarka. Tačiau iki šiol tam negauta nė cento.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. D.Gaspariūnienės beldimasis į
Savivaldybę kol kas bevaisis – folkloro mylėtojams tenka repetuoti po
varvančiomis lubomis.
