Kai 1800 šalies perimetro kilometrų remiasi į Adrijos jūrą, žemyninėje dalyje įsikūrusiai ne tokiai vaizdingai sostinei konkuruoti dėl turistų srautų sunku. Tačiau Kroatiją maišantiems keliautojams Zagrebas irgi gali pasiūlyti daug įspūdžių – tik padiktuotų ne jūros ir saulės, o kultūrinių patirčių.
IQ siūlo vos dienos pareikalausiantį kultūrinį maršrutą po Kroatijos sostinę: ką, kur ir kodėl būtina aplankyti.
„Cest is d’Best“. „Cest“ kroatiškai reiškia aikštę arba gatvę, ir tai iš karto sufleruoja šio meno festivalio vietą. Gatvės, promenados, aikštės, skverai, parko rotonda, lauko kavinės kampas – visa tai birželį porai savaičių tampa viena didele scena. Keliautojų, kaip ir gausiai gatves užplūdusių vietinių, kone už kiekvieno posūkio laukia netikėtumas: nuo čigonišką muziką grojančios italų grupės iki vietos žonglierių, nuo cirko trupės narės iš Londono pasirodymo iki senų knygų turgaus, veikiančio iki vėlumos. Net jei dėl šio renginio prireiktų kiek paderinti kelionės laiką, „Cest is d’Best“ to vertas. Nes menas, kaip tvirtina festivalio organizatoriai, skirtas ne muziejams ir ne galerijoms, o kiekvienam, mindančiam Zagrebo šaligatvius.
„Booksa“. Vieta, savo dvasia ir koncepcija šiek tiek primenanti vilnietiškąjį „Mint Vinetu“. Anksčiau čia iš tiesų buvo knygynas, dabar – kavinė ir intelektualų susibūrimo vieta. Jaukiai bohemiškoje aplinkoje galima ne tik išgerti kavos ar arbatos ir pavartyti daugybę leidinių. Čia nuolat rengiami susitikimai su rašytojais ir įdomios diskusijos. Tad jaukiam atokvėpiui prie puodelio kavos verta paieškoti adreso Martićeva 14 d.
Iširusių santykių muziejus. Vienas keisčiausių muziejų toli gražu ne tik Kroatijoje pernai sulaukė 45 tūkst. lankytojų, tačiau šiemet, atrodo, jų bus gerokai daugiau. Kas lieka, kai meilė dingsta? Vestuvinė suknelė po puotos su 800 svečių, milžiniškas turtą padalijęs kirvis, pilietybė ir ją patvirtinantis pasas – atsakymų yra labai įvairių ir visi jie eksponuojami šiame neįprastame muziejuje. Pirmuoju jo eksponatu tapo pačių įkūrėjų nutrūkusios istorijos liudytojas – mažas žaislinis triušis, kartu su įsimylėjėlių pora turėjęs apkeliauti visą pasaulį, deja, spėjęs įsiamžinti tik Irano smėlynuose… Olinka Vištica ir Draženas Grubišićius dabar savo sumanymo sėkmę aiškina tuo, kad eksponatų ir sentimentų nutrūkusių santykių muziejui turi turbūt kiekvienas pasaulio žmogus. Beje, vis dar priimami ir nauji eksponatai. Sudomino? Mažytė senamiesčio Katarinin gatvelė, Kulmer rūmų ansamblis.
Šiuolaikinio meno muziejus. Vos prieš kelerius metus atidarytos milžiniško pastato erdvės ir jose saugomi kūriniai vietos visuomenės iki šiol vertinami nevienareikšmiškai. Tačiau besidomintiems šiuolaikiniu menu verta patyrinėti gausią muziejaus kolekciją, kurioje – ne vien kroatų menininkų darbai. Solidi muziejaus dalis skirta šiuo metu vykstančiai vienam neoavangardo judėjimo lyderių Josipui Vaništai. Ilgiau paklaidžiojus po didžiules erdves laukia daugiau malonių staigmenų: pavyzdžiui, vandens pramogų parko nusileidimo takelius atkartojanti instaliacija – ja, beje, taip pat galima čiuožti! – ar nuolatinei ekspozicijai priklausantis Jurgio Mačiūno darbas. Avenija Dubrovnik 17.
