Tūkstančiams greta Prezidentūros susirinkusiųjų Viktoro Juščenko rėmėjų jo atstovė Julija Timošenko pareiškė, jog kol kas pareigas einantis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma “pasirengęs susitarti, kaip V.Juščenko taps prezidentu”. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, prezidentu išvakarėse pasiskelbęs V. Juščenko trečiadienį turėtų susitikti su L.Kučma, o derybų rezultatus tikimasi pranešti mitinge Kijevo centre.
Demonstrantai vėlai vakare pasitraukė nuo prezidentūros, kai kadenciją baigiantis prezidentas Leonidas Kučma paragino surengti derybas su visomis partijomis rinkimų ginčams išspręsti. Opozicijos protestus jis pasmerkė kaip “politinį farsą”.
“Duosime L. Kučmai laiko parengti savo siūlymus. Rytoj
rytą 10 valandą duosime savo atsaką, – karštai teigė artima V. Juščenko padėjėja
parlamentarė Julija Timošenko. – Lai niekas nesako, kad atėjome tuščiai. Jie
bijo. Jie ginasi”.
V.Juščenko šalininkai anksti trečiadienį statėsi palapines prieš prezidentūrą, o šimtai žmonių tęsė demonstracijas Kijevo centre.
Opozicijos šalininkai, V.Juščenko pasiskelbus prezidentu, pažadėjo budėti visą naktį. Protestuotojų skaičiui prie prezidentūros mažėjant, beveik tūkstantis atkakliausiųjų pastatė maždaug 20 palapinių. Šimtai kitų palapinių tebestovi centrinėje sostinės Nepriklausomybės aikštėje.
Demonstrantai, kurių daugelis turi oranžinių – opozicijos spalvos – aprangos akcentų, nepaisydami šalčio ir nesiliaujančio sniego dainavo liaudies dainas, o merginos specialiųjų pajėgų nariams dalijo geltonas gėles.
Opozicijos lyderis paragino demonstrantus, kurių anksčiau antradienį buvo dešimtys tūkstančių, naktį pakaitomis ilsėtis ir vėl susirinkti 8 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku.
Naktis į trečiadienį Ukrainoje praėjo be incidentų. Sostinėje Kijeve opozicijos lyderio Viktoro Juščenko šalininkai būriavosi prie prezidentūros. Pastatą miesto centre saugojo apie 500 specialiojo dalinio milicininkų.
Antradienio vakare du iš penkiolikos Ukrainos centrinės rinkimų komisijos (CRK) narių paragino savo kolegas nepasirašyti baigiamojo šalies prezidento rinkimų protokolo.
CRK narys Andrejus Magera neatmetė galimybės, kad trečiadienį bus mėginama pasirašyti protokolą su galutiniais lapkričio 21 d. įvykusio antrojo prezidento rinkimų turo rezultatais. “Tam reikalingi 10 iš 15 CRK narių parašai”, – pranešė jis žurnalistams.
A. Magera nesiryžo prognozuoti, kiek jo kolegų pasirašys protokolą, o kiek ne. Bet jis ir CRK narys Ruslanas Kniazevičius paragino savo kolegas nepasirašyti baigiamojo prezidento rinkimų protokolo.
V.Juščenko antradienį parlamente pasiskelbė šalies prezidentu
Ukrainos opozicijos lyderis V. Juščenko antradienį per neeilinę parlamento sesiją, kurioje dalyvavo daugiausiai vien tik jo šalininkai, davė priesaiką ir pasiskelbė šalies prezidentu.
Posėdyje parlamentarams nepavyko priimti nutarimo dėl prieštaringai vertinamų sekmadienio rinkimų, nes pritrūko kvorumo. Po opozicijos siūlymo, kad V.Juščenka prisiektų, nutraukęs posėdį, iš salės išėjo ir parlamento pirmininkas Volodymyras Lytvynas. Jis pareiškė, jog neketina dalyvauti politiniame mitinge.
Kalbėdamas per posėdį Viktoras Juščenko pareiškė, kad “Ukraina šiandien atsidūrė prie pilietinio konflikto slenksčio”, ir dėl to apkaltino dabartinį prezidentą Leonidą Kučmą, ministrą pirmininką, kandidatą į prezidentus Viktorą Janukovičių, taip pat Centrinę rinkimų komisiją (CRK).
Pasak V.Juščenko, prezidentas L.Kučma – “tai žmogus, neįvykdęs garanto funkcijų, nes jis šiandien neapgynė rinkėjo teisės, šventos teisės, kuri yra viena svarbiausių pilietinių laisvių”.
V.Juščenko taip pat pareiškė, kad premjeras V.Janukovičius “mulkino tautą. “Kas krėtė fokusus, kaip koks Igoris Kio, po 20 valandos? – Valdžia. Kas organizavo balsavimą namuose? – valdžia”, – pareiškė jis.
Kandidatas pažymėjo, kad Nikolajevo srityje 35 proc., rinkėjų balsavo namuose, o iš viso 60 proc. jų balsavo namuose ir su specialiais talonais, leidžiančiais balsuoti kitoje apylinkėje.
“Janukovičius nenorėjo sąžiningų rinkimų, jis griebėsi administracinio spaudimo”, – pareiškė V.Juščenko.
Posėdžiui jau pasibaigus V.Juščenko užlipo į tribūną ir, padėjęs ranką ant Biblijos, perskaitė prezidento priesaikos tekstą iš Ukrainos Konstitucijos. Pasak V.Juščenko frakcijai priklausančio deputato Nikolajaus Tomenkos, kandidatas į prezidentus artimiausiu metu ketina pakartoti priesaiką centrinėje Kijevo aikštėje.
“Mes atlikome visą procedūrą: parlamento seniūnas (deputatas Igoris) Juchnovskis suteikė V.Juščenko žodį, o šis prisiekė parlamente ir dabar ją pakartos Nepriklausomybės aikštėje”, – sakė N.Tomenka.
Opozicija tikisi, kad priesaika taps koziriu V.Juščenko rankose. “Priesaika, kurią šiandien davė Juščenko, – tai atsakymas į žmonių reikalavimą. Manau, Juščenko neliko pasirinkimo. Manau, kad po to parama jam gerokai padidės”, – sakė deputatas Olegas Rybačiukas.
V.Juščenko šalininkai kandidatą sveikino šūksniais: “Valio, pone prezidente”. Po to deputatai sugiedojo Ukrainos himną.
Pagal įstatymą Ukrainos prezidentas per inauguraciją prisiekia Konstitucija. 1994 metais Ukrainos vadovas priesaiką davė, padėjęs ranką ant tuometinės Konstitucijos su joje padarytomis pataisomis ir XVI amžiaus Evangelijos.
V.Litvinas V.Juščenko priesaiką vadina niekine
Ukrainos parlamento pirmininkas Vladimiras Litvinas mano, kad Viktoro Juščenko pasiskelbimas prezidentu “neturės jokių teisinių pasekmių”.
“Tai nebuvo priesaika. Taip pat sėkmingai galima prisiekti bet kurioje kitoje vietoje. Šis žingsnis, pirmiausia, žemina paties V. Juščenko orumą”, – sakė V. Litvinas.
Parlamento vadovas išreiškė susirūpinimą šalyje susiklosčiusia situaciją: “Šiandien svarbiausia – išvengti susirėmimų”.
Jo nuomone, parlamentui svarbu kuo greičiau priimti politinį sprendimą dėl susidariusios padėties: “Jei sprendimą rasime, sugebėsime jį teisiškai įgyvendinti”.
Ukrainos URM atstovas parėmė V.Juščenko
Tuo tarpu oficialus Ukrainos URM atstovas Markijanas Lubkivskis pareiškė, kad “visiškai ir besąlygiškai” palaiko Viktorą Juščenko, kuris anksčiau šiandien pasiskelbė šalies prezidentu.
“Šiomis istorinėmis dienomis Ukrainos deputatai laiko pareiga paskelbti savo pilietinę poziciją”, – pareiškė jis ir pridūrė, jog po V. Juščenko palaikančia peticiją pasirašė 150 aukšto rango URM diplomatų. Tačiau jis nepasakė, kokia yra ministro nuomonė.
L.Kučma: Vakarų vertinimai gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma mano, kad Vakaruose reiškiami prezidento rinkimų vertinimai gali paaštrinti padėtį šalyje.
“Pareiškimai, kuriuos Europos Sąjunga ir kai kurios šalys šiandien skelbia dėl antrojo prezidento rinkimų rato, nors oficialūs jo rezultatai dar nepaskelbti, tik aštrina padėtį Ukrainoje ir gali išprovokuoti neadekvačias pasekmes”, – sakė L.Kučma, telefonu kalbėdamasis su Europos Tarybos vadovu, Nyderlandų premjeru Janu Peteriu Balkenende, praneša valstybės vadovo spaudos tarnyba.
“Politiniai klausimai neturi būti sprendžiami gatvėse”, – pareiškė L.Kučma. Jis pasisakė už rinkimų proceso dalyvių konsultacijas ir priminė, kad Ukrainos vadovas dar prieš prasidedant antrajam rinkimų ratui kvietė varžovus būtent tokiam dialogui.
L.Kučma pabrėžė, kad Ukrainos vykdomoji valdžia nesikišo į rinkimų procesą ir negali daryti įtakos balsų skaičiavimui ir galutiniams rinkimų rezultatams.
“Šiuos klausimus spręsti kompetentinga tik Centrinė rinkimų komisija, kurios sudėtį patvirtino Aukščiausioji Rada, pritarus ir opozicinėms frakcijoms, o rinkimų rezultatus regionuose fiksuoja atitinkami teritorinių rinkimų komisijų nutarimai. Šias komisijas CRK sudarė vadovaudamasi kandidatų į prezidentus proporcinio atstovavimo principu”, – teigė jis.
Tuo tarpu Ukrainos opozicijos lyderis Viktoras Juščenko antradienį pakvietė buvusį Lenkijos prezidentą ir “Solidarumo” judėjimo lyderį Lechą Walesą tarpininkauti sprendžiant politine krizę Ukrainoje, ir šis sutiko.
“Esu įsitikinęs, kad, jei jūs atvyktumėte į Kijevą, tai mano šaliai būtų išskirtinis įvykis, kuris suteiktų naujų jėgų opozicijai ir įkvėptų mus kovai už demokratijos pergalę”, – rašoma V.Juščenkos laiške L.Walesai.
“Šiandien kaip niekada mums reikalinga iškilių tarptautinės bendruomenės atstovų pagalba”, – rašome jame. Nobelio taikos premijos laureatas L.Walesa naujienų sakė esąs pasiruošęs imtis tarpininko vaidmens.
L.Walesa savo atsakyme ragino V.Juščenko taikiomis priemonėmis siekti pasikeitimų Ukrainoje, kur provakarietiškų pažiūrų opozicijos vadovas nesutinka su sekmadienį vykusių prezidento rinkimų, kuriuose pergalė atiteko jo varžovui premjerui, rezultatais.
L.Walesos vadovaujamas “Solidarumo” judėjimas tarp buvusių Rytų bloko valstybių tapo pirmąja įteisinta politine jėga, kuri dešimto dešimtmečio pradžioje šiame regione paskatino reformas, atvedusias prie komunizmo žlugimo ir geležinės uždangos subyrėjimo 1989 metais.
R.Lugaras: Ukrainos krizę vis dar įmanoma sureguliuoti
JAV ir Europos Sąjunga (ES) vis dar turi galimybę padėti sureguliuoti Ukrainoje kilusią krizę dėl tariamai suklastotų šalies prezidento rinkimų, kol “situacija vis dar kontroliuojama”, antradienį pareiškė JAV senatorius Richardas Lugaras.
Respublikonų senatorius pažymėjo, kad vis dar įmanomą rasti išeitį, kol nepaskelbti galutiniai rinkimų rezultatai, kurių tikimasi sulaukti po 15 dienų.
“ES ir Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės vis dar gali panaudoti savo įtaką bei paraginti susitarti, kol situacija vis dar kontroliuojama”, – Berlyne jis sakė žurnalistams.
Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas R. Lugaras kaip Baltųjų rūmų atstovas stebėjo rinkimus Ukrainoje. Jis apkaltino valdžios atstovus “koordinuotai ir sąmoningai” klastojus rinkimus bei padėjus juos laimėti Maskvos palaikomam premjerui Viktorui Janukovičiui.
Ukrainos diplomatai rinkimus vadina “gėdingu karu”
Ukrainos prezidento rinkimus, kuriuose, paskutiniais duomenimis, suskaičiavus 99,38 proc. visų balsų, V.Janukovičius surinko 49,42 proc. balsų, o V.Juščenko – 46,7 proc. balsų, Ukrainos diplomatai pavadino “gėdingu karu su savo pačių žmonėmis”.
“Mes, kaip Ukrainos piliečiai, reikalaujame, kad rinkimų rezultatai atspindėtų tikrąją valią, išreikštą žmonių, kurie yra tikroji valdžia Ukrainoje”, – teigė apie 20 JAV, Izraelyje, Vokietijoje, Austrijoje, Malaizijoje dirbančių diplomatų.
Tuo tarpu V.Janukovičių su pergale jau pasveikino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Baltarusijos prezidentas, dažnai diktatoriumi vadinamas, Aleksandras Lukašenka.
Vašingtonas nepatenkintas, kad V.Putinas pasveikino V.Janukovičių
Pranešama, kad Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose pirmadienį buvo iškviestas į šalies Valstybės departamentą susitikti su valstybės sekretorės padėjėja Elizabeth Jones ir E.Jones pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kuriame jis pasveikino su pergale Ukrainos prezidento rinkimuose V.Janukovičių.
Kaip rašo laikraštis “The Washington Post”, JAV pareigūnė buvo nepatenkinta pirmiausia ne tiek dėl pranešimų apie daugybę pažeidimų per rinkimus Ukrainoje, o dėl to, kad V.Putinas paskelbė V.Janukovičiaus pergalę, nors Ukrainos CRK dar nebuvo nepranešusi oficialių balsavimo antrajame rate rezultatų.
ES reikalauja paskelbti realius rinkimų rezultatus
Europos Parlamento vyriausiasis stebėtojas pareiškė, jog Ukrainos prezidento rinkimų antrasis ratas, kuris įvyko sekmadienį, prieštarauja sveikam protui ir labiau primena Šiaurės Korėjos, o ne Europos rinkimus.
“Jei gauni skaičius, (rodančius), kad kažkokioje teritorinėje komisijoje (apygardoje) ateina ir balsuoja 99 ir kažkiek dešimtųjų (procento rinkėjų), tai (tokie rinkimai) man truputį primena Šiaurės Korėjos, o ne Europos pavyzdį”, – sakė jis.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį šiuos rinkimus pavadino “nesąžiningais” ir sakė, kad jie neatitiko tarptautinių standartų.
Tačiau vykdomoji Europos Komisija antradienį atsargiai reagavo į raginimus imtis veiksmų prieš Kijevą ir nurodė, kad galutiniai rinkimų rezultatai dar nepaskelbti ir kad Centrinė rinkimų komisija turi laiko iki gruodžio 6-osios.
Europos Sąjunga ragina Ukrainą kuo greičiau ištaisyti situaciją ir paskelbti realius balsavimo prezidento rinkimų antrajame rate rezultatus, antradienį pareiškė Europos Sąjungoje pirmininkaujančios Olandijos premjeras Janas Peteris Balkenende, kalbėdamas telefonu su Ukrainos parlamento pirmininku Volodymyru Lytvinu.
Kaip žurnalistams antradienį pranešė parlamento pirmininko atstovas spaudai Ihoris Storožukas, Olandijos premjeras sakė, kad po pirmojo rato Europos Sąjunga pareiškė susirūpinimą dėl užfiksuotų pažeidimų.
“Yra tam tikro nepasitenkinimo” dėl to, kad Ukrainos valdžia nepanoro atsižvelgti į tarptautinių stebėtojų pareikštas pastabas, pažymėjo premjeras.
“Mums kelia nerimą tai, kad per antrąjį rinkimų ratą stebėtojai pastebėjo dar daugiau pažeidimų”, – citavo I.Storožukas Olandijos premjero žodžius.
Savo ruožtu V.Litvinas pareiškė, jog parlamentas turi kuo greičiau priimti politinį sprendimą, kad būtų galima rasti išeitį iš situacijos susidariusios dėl prezidento rinkimų.
Pasak I.Starožuko, V.Litvinas sakė, kad “šiandien dar yra galima priimti apgalvotą politinį sprendimą, rytoj jau gali būti vėlu”.
V.Litvinas pranešė, kad kreipėsi į abiejų pusių vadovus, ragindamas “ieškoti galimybės dialogui ir rasti išeitį iš krizės”.
Maskva mano, kad Europos Sąjungos vardu Nyderlandų užsienio reikalų ministro išsakyta pozicija dėl Ukrainos prezidento rinkimų iš esmės ragina peržiūrėti rinkimų rezultatus ir atvirai verčia opoziciją griebtis neteisėtų veiksmų, panaudoti jėgą.
Tai sakoma antradienį paskelbtame Rusijos URM informacijos ir spaudos departamento komentare apie Nyderlandų URM vadovo Bernardo Boto pareiškimą.
“Ypač didelį nerimą kelia tai, kad Europos Sąjunga (ES) iš esmės ragina peržiūrėti rinkimų rezultatus. Ir nors pareiškime reiškiama viltis, kad ir valdžia, ir visos pagrindinės jėgos nesigriebs smurto, pats raginimas rodo, kad Briuselis, viena vertus, pamiršo svarbiausią demokratinį principą – gerbti liaudies valią, antra vertus, atvirai verčia opoziciją griebtis neteisėtų veiksmų, panaudoti jėgą”, – pabrėžiama Rusijos URM komentare.
Žinyba tuo pat metu pripažįsta, kad pareiškimas nesukėlė nuostabos, “nes iš pat pradžių, dar per pirmąjį rinkimų ratą, buvo propaguojama vienintelė pozicija: arba nugali V.Juščenko, arba rinkimai neatitinka standartų, yra suklastoti, nedemokratiški”. “O kadangi jis pralaimėjo, ES reakciją buvo galima numanyti. Bet kuo čia dėta demokratija, objektyvumas ir nešališkumas?” – pažymima dokumente.
“Freedom House”: rinkėjai buvo masiškai apgaudinėjami
Tuo tarpu Amerikos demokratijos gynimo organizacijos “Freedom House” pareiškime, kuris buvo paskelbtas po Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojų misijos vadovo pareikštos nuomonės apie rinkimus Ukrainoje, teigiama, jog per balsavimą Ukrainos prezidento rinkimų antrajame rate rinkėjai buvo masiškai apgaudinėjami.
Kaip pažymima “Freedom House” pranešime, kuris paskelbtas organizacijos svetainėje internete, ir vietos, ir tarptautiniai stebėtojai konstatavo, jog atmosfera, kurioje vyko rinkimai, “nebuvo laisva ir subalansuota, ir balsavimas nebuvo nei teisingas, nei sąžiningas”.
“Viltys, kad antrasis ratas bus geresnis už pirmąjį ir atspindės tikrąją rinkėjų valią, nebuvo įgyvendintos”, – sakė organizacijos direktorė Jennifer Windsor.
“Mes užfiksavome sistemingus pažeidimus, kurie aiškiai buvo suplanuoti tam, kad būtų galima pakeisti balsavimo rezultatus”, – sakė su “Freedom House” bendradarbiaujančios Europos nevyriausybinių organizacijų grupės (ENEMO), kuri drauge su nepriklausomu Ukrainos rinkėjų komitetu visapusiškai stebėjo rinkimus, atstovas.
Dėl susidariusius politinės situacijos Ukrainoje “Freedom House” rekomenduoja užsienio valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms nurodyti šalies valdžiai nedemokratišką rinkimų procesą.
Užsienio vyriausybės, “Freedom House” nuomone, turi “nepripažinti rinkimų rezultatų tol, kol jie mus nuodugniai peržiūrėti ir pašalintos plataus masto rinkimų klastotės”.
Daugiau kaip 100 tūkst. opozicijos kandidato Viktoro Juščenko šalininkų išėjo į Kijevo gatves, protestuodami prieš rinkimų rezultatus, kurie, jų nuomone, buvo suklastoti kito kandidato – ministro pirmininko Viktoro Janukovičiaus naudai.
Oficialiais duomenimis, suskaičiavus 99,14 proc. balsalapių, už V.Janukovičių balsavo 49,42 proc. rinkėjų, V.Juščenko parėmė 46,69 proc. rinkėjų. Tačiau kai kurių porinkiminių apklausų rezultatai rodo, kad V.Juščenko surinko 54 proc. balsų, o “valdžios kandidatas” – 43 procentus.
Pirmadienį ESBO stebėtojų misijos vadovas Bruce’as George’as paskelbė, kad antrasis Ukrainos prezidento rinkimų ratas neatitinko daugelio ESBO, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių organizacijų reikalavimų demokratiniams rinkimams.
JAV grasina sankcijomis
Jungtinės Valstijos pirmadienį pagrasino peržiūrėti savo santykius su Ukraina ir paskelbti jai sankcijas, jeigu valdžia nesugebės visapusiškai ištirti pažeidimų per įvykusius prezidento rinkimus.
“Jungtinės Valstijos labai susirūpinusios dėl to, kas vyko per rinkimus Ukrainoje, – sakė žurnalistams JAV valstybės departamento atstovas Adamas Ereli. – Mes raginame Ukrainos valdžią liautis piktnaudžiavus ir sukčiavus, laikytis demokratijos ir žmogaus teisių principų, taip pat padaryti viską, kad būtų užtikrinti teisingi rinkimų rezultatai, kurie atspindėtų Ukrainos žmonių valią”.
Pasak A.Erelio, Ukraina gali išvengti sankcijų, jeigu bus ištirtos galimų pažeidimų aplinkybės, taip pat jeigu jos valdžia gerbs žmonių valią.
Amerikos administracijos atstovas, prašęs neskelbti jo pavardės, sakė, kad Vašingtonas gali sumažinti ekonominę ir karinę pagalbą Ukrainai, įšaldyti aktyvus asmenų, susijusių su pažeidimais per rinkimus, arba neišduoti jiems vizų įvažiuoti į JAV.
Vakariniai šalies regionai atmetė oficialius rinkimų rezultatus ir teigė pripažinsią tik V. Juščenko valdžią.
Tačiau, minint pirmąsias “rožių revoliucijos” Gruzijoje metines, buvo neaišku, ar Ukrainos liberalai gali pasiekti panašių pokyčių. Per vadinamąją “rožių revoliuciją” Gruzijoje nuverstas veteranas lyderis Eduardas Ševardnadzė ir išrinktas provakarietiškas lyderis.
