Prieš Velykas Kristaus kryžiaus kelią Berčiūnuose einantys tikintieji šiemet pirmą kartą tokią eiseną surengė Senvagėje.
Panevėžio miesto širdyje, Senvagėje, Kristaus kančios eisena surengta pirmą kartą. U. Mikaliūno nuotr.
Maldos už miestą
Didžiojo penktadienio vakarą gausiai į Senvagę susirinkę panevėžiečiai dalyvavo pirmą kartą čia surengtoje Kristaus kryžiaus kelio procesijoje. Žmonės buvo pakviesti drauge apmąstyti Kristaus patirtus išgyvenimus, taip pat melstis už Panevėžio miestą bei jo gyventojus. Ir ne tik už savuosius. Melstasi už ligonius, vargšus, nuteistuosius, priklausomybių kamuojamuosius ir kitus.
Kryžiaus kelio eisenai vadovavo vyskupas Lionginas Virbalas, SJ.
„Jausmai, kuriuos išgyveno Jėzus Kristus eidamas kančios keliu, nesvetimi nė vienam iš mūsų, gyvenimo kelyje jie yra palietę kiekvieną. Bičiulystę, draugystę, išdavystę, ištikimybę, skausmą teko patirti ne tik Kristui“, – sakė vyskupas.
Didžiojo penktadienį vakarą panevėžiečiai buvo pakviesti ateiti į vieną mėgstamiausių miesto vietų – ten, kur dažnai lankosi, leidžia laiką.
Vyskupo teigimu, apmąstymai prie Kryžiaus kelio stočių gali padėti ne tik įsivaizduoti, bet ir išgyventi Kristaus kančią – išgyvenimus, neatsiejamus nuo Prisikėlimo.
Vyskupas priminė, kad išliko ir sena panevėžiečių tradicija tą dieną susitikti ir dalyvauti Kryžiaus kelio eisenoje Berčiūnuose. Šiemet toks renginys taip pat vyko – eiseną vedė vyskupas L.Virbalas, SJ.
Kryžiaus kelio stotys
Vidurdienį į Berčiūnus suvažiavę lietaus neišsigandę žmonės Kryžiaus kelią ėjo nuo 1997 metais pastatytos Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios.
Berčiūnuose Kryžiaus kelio procesija prasidėjo nuo Lietuvos kankinių bažnyčios.
Nuo jos iki buvusios senosios, 1957 metais susprogdintos bažnyčios pamatų, driekiasi keturiolika Kryžiaus kelio stočių, paženklintų koplytstulpiais. Prie kiekvieno jų eisena sustodavo, žmonės meldėsi.
Kryžiaus kelią visada sudaro keturiolika stotelių. Jos simbolizuoja Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo patekimo pas Poncijų Pilotą iki pat nukryžiavimo bei palaidojimo.
Penkioliktoji stotis anksčiau kartais buvo kaip Jeruzalės simbolis, atvaizdas.
Visos stotelės turi savo pavadinimus, jos pažymimos įvairiais ženklais.
Pati pirmoji stotelė simbolizuoja Jėzaus nuteisimą mirti, antrojoje Jėzus paima kryžių, trečiojoje – pirmą kartą parpuola po kryžiumi, ketvirtojoje – Jėzus sutinka savo Motiną ir taip, lydimas įvairių nutikimų, Jėzus su kryžiumi prieina vienuoliktą stotelę, kurioje Jis prikalamas prie kryžiaus.
Dvyliktosios stoties reikšmė – Jėzaus mirtis ant kryžiaus, kitoje stotyje Jo kūnas nuimamas nuo kryžiaus ir paskutinėje stotyje pažymima, kad kūnas palaidojamas kape.
Panevėžio vyskupijos bažnyčių šventoriuose yra išlikę daug Kryžiaus kelio koplytėlių kompleksų. Visos stotys pažymėtos koplytėlėmis arba altoriais, prie jų galima sustoti pasimelsti ir apmąstyti, kas vyko.
Didįjį penktadienį Kryžiaus keliais einama visame pasaulyje.
Su ugnimi ir vaidinimais
Pirmą kartą Panevėžio miesto širdyje, Senvagėje, surengtose eitynėse specialaus stotelių žymėjimo nebuvo. Pasak renginio režisierės Ingos Talušytės, buvo padėti ugnies indai, o priėjus prie jų ugnis buvo uždegama.
Apmąstymai prie Kryžiaus kelio stočių gali padėti ne tik įsivaizduoti, bet ir išgyventi Kristaus kančią – išgyvenimus, neatsiejamus nuo Prisikėlimo.
Panevėžiečiai Kryžiaus kelią pradėjo nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklo, čia buvo pirmoji stotelė. Nuo antrosios stotelės buvo pradėtas nešti kryžius.
Iki pat Senvagės saloje buvusių stotelių, reiškiančių Jėzaus prikalimą prie kryžiaus ir jo mirtį, eisenos dalyviai, kaip kvietime buvo paprašyti, nešėsi po akmenėlį ir žvakelę.
„Kartu su atsineštu akmenėliu prie kančios kryžiaus žmonės, gerai apmąstę, galėjo palikti savo kaltes, blogus poelgius ir ten pat užsidegę žvakelę nuo tos vietos žengti tarsi nauju keliu – iš tamsos į šviesą, į atsinaujinimą“, – kalbėjo I. Talušytė.
Renginio režisierės teigimu, pirmiausia buvo stengtasi laikytis svarbiausių tradicijų. Kiekvienoje stotelėje melstasi, skaityta Evangelija, giedota, be to, Kryžiaus kelio renginys buvo paįvairintas lakoniškais, subtiliais vaidinimais, stengiantis per daug neteatralizuoti.
Jėzaus mirties akimirką
Į Kryžiaus kelio eisenos renginį buvo įsitraukę labai daug žmonių, ir ne tik aktorių bei solistų. Pavyzdžiui, aštuntojoje stotelėje, kur pažymimas Jėzaus susitikimas su Jeruzalės moterimis, prie kryžiaus susibūrė Panevėžio vyskupijos „Caritas“ moterys, garsėjančios kaip užjaučiančios, gailestingos, visiems kenčiantiems tiesiančios pagalbos ranką.
Dešimtojoje stotelėje procesiją pasitiko vaikai, kryžių nešti perėmė jaunimas. Priėjus Jėzaus mirties scenos stotelę suskambo varpeliai, į dangų, pažymint skausmingą mirties momentą, šovė raketa.
Jėzaus nuėmimą nuo kryžiaus simbolizavo balta ir raudona – kraujo spalva nudažytos drobulės nuėmimas nuo kryžiaus.
Panevėžiečiai viliasi, kad eitynės Senvagėje bus tradicinės – tikėjimo tiesas galima skelbti ne tik bažnyčiose, tai daryti tinka ir kitur, įprastose, visų žmonių, ne tik tikinčiųjų, lankomose vietose.
Faktai
- Kristaus kančios kelio tradicija nuo seno formavosi vienuolynuose.
- Knygą apie šias tradicijas išleidusi Asta Giniūnienė pažymėjo, kad Kryžiaus kelio vaizdavimas perėjo kelis etapus.
- Bene seniausias Lietuvoje Kryžiaus kelias buvo įrengtas Bernardinų bažnyčioje, 17-ojo amžiaus antroje pusėje.
- Didysis pakilimas Lietuvoje prasidėjo, kai Vilniuje ir Žemaičių Kalvarijoje buvo įrengtos Kalvarijos.
- Didžiausias Kryžiaus kelio platintojas Romoje buvo pranciškonų vienuolis šv. Leonardas de Porto Maurizio, jis įrengė per 500 Kryžiaus kelių.
- Skelbiama, kad pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo Švenčiausioji Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis eidavo į Šventąją Žemę atvykę maldininkai.
- Penktadienį 15 valandą krikščionys, atvykę iš visų pasaulio kampelių, prisijungia prie procesijos, eina Jėzaus pėdomis ir dar kartą išgyvena jo paskutines valandas.
U. Mikaliūno nuotr.:
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
