Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Ji kasmet Lietuvoje nusineša šimtus gyvybių. Krūties vėžys susidaro iš pakitusių krūties audinio liaukų ir latakų ląstelių per ilgus metus. Ligai įsigalint vėžinės ląstelės per kraują išnešiojamos po organizmą ir įsitvirtinusios sudaro naujus židinius. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią. Moterys neturėtų būti abejingos: svarbu pasirūpinti savo sveikata.
Piktybinis susirgimas
Krūties vėžys Lietuvoje sudaro apie 20 proc. piktybinių moterų ligų. Kai kurios ląstelės krūtyje auga ir dauginasi nenormaliai. Dažniausiai pasitaikanti krūties vėžio forma prasideda latakuose, kuriuose, gimus vaikui, būna pieno. Tačiau vėžys taip pat gali atsirasti ir mažosiose cistose, kurios gamina pieną, ar kitame krūties audinyje.
Pasak Panevėžio moterų, sergančių krūties ligomis, bendrijos „Atgaja“ pirmininkės Irenos Sabaliauskienės, nėra baisu susirgti krūties vėžiu, tačiau svarbu apie ligą sužinoti kaip galima anksčiau.
„Krūties vėžys – labai apgaulinga liga. Ji tūno moters organizme nesukeldama jokio skausmo daugiau nei 10 metų. Todėl ir moterys, ir vyrai turi žinoti svarbiausius krūties vėžio požymius, kad į gydytoją suspėtų kreiptis laiku“, – teigė „Sekundės“ pašnekovė.
Jei moteris pastebėjo krūties formos pokyčius, odos struktūros ir spalvos pasikeitimą, spenelio susitraukimą ar įdubimą, iš krūties tekantį skystį, jai vertėtų susirūpinti. Pasak I.Sabaliauskienės, jei pirštai pajuto įtartinų mazgelių ar sustandėjimų krūtyse ir pažastyse, nereikia delsti ir būtina kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, ginekologą, mamologą arba onkologą.
„Turinčios nusiskundimų moterys iki 40 metų tiriamos echoskopu. Moterys nuo 40 metų kas dvejus metus, o nuo 50 metų – kasmet turėtų atlikti mamografijos tyrimą. Pacientėms nuo 50 iki 69 metų pagal mamografijos programą tyrimas atliekamas nemokamai. Atliekant mamografiją pavyksta rasti apie 90 proc. navikų“, – apie atliekamus tyrimus kalbėjo „Atgajos“ pirmininkė.
Rizikos grupės
Krūties vėžys yra sudėtinga liga. Ja susergama dėl daugybės priežasčių. Amerikos vėžio bendrijos vertinimais, 75 procentai krūties vėžio atvejų atsiranda moterims, neturinčioms ryškių rizikos veiksnių. Bet daugybė moterų, turinčių keletą rizikos faktorių, nesuserga šia liga. „Tačiau moterys turi žinoti veiksnius, padidinančius riziką susirgti krūties vėžiu, ir būti budrios“, – pridūrė pašnekovė.
Krūties vėžiui nemažos įtakos turi gyvenimo būdas. Labiau išsilavinusios ir karjeros siekiančios moterys krūties vėžiu suserga dažniau. Moterys, kurios nuolat jaučia įtampą ir stresą, kurias kamuoja nemiga, krūties vėžiu serga taip pat dažniau. „Nesportuojančios, turinčios antsvorį ir netinkamus maitinimosi įpročius, rūkančios moterys taip pat patenka į rizikos zoną. Šansai susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi. Liga retai kada užklumpa moteris, jaunesnes nei 30 metų, o maždaug 80 procentų krūties vėžio atvejų išsivysto moterims, vyresnėms nei 50 metų. Panevėžio mieste dauguma sergančiu moterų yra vyresnės nei 40 metų“, – sakė I.Sabaliauskienė.
Vyrai taip pat gali susirgti krūties vėžiu. Pasaulyje per metus diagnozuojama apie pusantro tūkstančio krūties vėžio atvejų vyrams, iš jų apie 15 – Lietuvoje.
Ši liga kamuoja 60-70 metų vyrus, dažnai sergančius ir kitomis sunkiomis ligomis. Rizikos faktoriai: antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, per didelis alkoholio bei riebalų vartojimas. Tiek vyrai, tiek moterys ligos genus gali paveldėti iš tėvų. Nuo 5 iki 10 procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi.
„Krūties vėžį gali sukelti ir užteršta aplinka, jonizuojanti radiacija, spindulinis gydimas, tai gali būti ir infekcinės ligos pasekmė, urologinės ligos, sutrikusi sėklidžių veikla, nevaisingumas. Norint išvengti krūties vėžio svarbu sportuoti, laikytis dietos, mažiau vartoti riebalų, palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, patariama vengti sojų“, – perspėjo bendrijos pirmininkė.
Jei žmogus kartą sirgo vėžiu, yra tikimybė, kad jis atsinaujins kituose organuose, tarp jų – ir krūtyje. Pavyzdžiui, sirgusiesiesiems odos vėžiu ši tikimybė 2 kartus didesnė. Moterys, kurios jau sirgo krūties vėžiu, 3-4 kartus nei nesirgusios turi didesnę riziką susirgti kitos krūties vėžiu. Ši rizika didesnė jaunesnio amžiaus moterims.
Svarbu pasitikrinti
Norint ligos išvengti, svarbu rūpintis savo sveikata. Laiku diagnozuota liga gali išgelbėti gyvybę. Dažnai moterys nežino, kaip tai padaryti, tačiau tai gan paprasta. Svarbu nuolat tikrintis, ar nepasikeitė krūtų dydis, ar nekelia nerimo jų forma, odos spalva, ar neatsirado kokių nors įdubimų, iškilimų arba raukšlių. Reikia įsižiūrėti, ar spenelis nepalinkęs į kurią nors pusę, ar neįsitraukęs į vidų. Specialistai pataria apžiūrėti krūtis atsigulus. Pirštų pagalvėlėmis reikia atlikti savityrą. Krūtį galima tirti trimis būdais: sukant mažyčius ratukus eiti aplink krūtį spenelio link, tyrinėti krūtį darant vertikalius judesius aukštyn arba braukiant pirštais nuo krūties krašto spenelio link, o paskui atgal. „Sukamaisiais pirštų judesiais išsitirkite pažastis. Geriausia krūtis tirti išsimuilinus duše: pirštai lengvai slys ir bus nesunku pajusti menkiausius vidinius pakitimus“, – patarė I.Sabaliauskienė.
Jei moteris nerimauja dėl pakitimų krūtyje, jai patariama pasikonsultuoti su specialistu. Deja, kartais diagnozė pasitvirtina. Ištyrus pacientę, nustatomas naviko ląstelių tipas ir įvertinama ligos stadija. Dažniausiai pasirenkamas kompleksinis gydymas, kiekvienu atveju derinant moteriai labiausiai tinkamus gydymo būdus. Tai gali būti chirurginis gydymas, radioterapija jonizuojančiais spinduliais, chemoterapija medikamentais ar hormonoterapija.
Panevėžyje trūksta specialistų
Kur ir kada galima atlikti tyrimus, kiek jie kainuoja, galima sužinoti nemokama telefono linija (8-800) 20250. Moterys, susidūrusios su krūties vėžiu, daugybę atsakymų į jas dominančius klausimus apie gydymo būdus, pasikeitusią mitybą, socialines garantijas (invalidumą, reabilitaciją, pašalpas) gali surasti Vėžio informacijos centre Vilniuje. Panevėžio konsultacijų poliklinikoje, turint siuntimą, specialisto konsultacijos yra nemokamos.
Krūties protezus Lietuvoje, turint gydytojo siuntimą, nemokamai galima įsigyti ortopedijos parduotuvėse. Pasak „Atgajos“ pirmininkės, onkologiniam ligoniui nemokamas sanatorinis gydymas priklauso vieną kartą per metus nepraėjus 3 mėnesiams po specifinio onkologinės ligos gydymo (operacijos, radioterapijos, chemoterapijos).
Limfostazės (rankos patinimas po krūties operacijos) gydymas atliekamas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriuje. Už šią procedūrą sumoka teritorinės ligonių kasos, moterys gali kreiptis, turėdamos savo gydytojo siuntimą.
„Tokio specialisto pasigendame ir Panevėžyje. Į Vilnių važinėti daugumai yra per brangu. Bendrija kartu su Lietuvos moterų, sergančių krūties ligomis, bendrijomis rašė kreipimąsi į Vyriausybę su prašymu atkreipti dėmesį į onkologinius ligonius (dėl psichologo, kompensuojamų vaistų, masažisto), deja, kol kas tos problemos dar tik svarstomos“, – sakė I.Sabaliauskienė.
Gydomoji mankšta pradedama jau kitą dieną po krūties operacijos. Moterys ją išmoksta ir turi mankštintis savarankiškai nuolatos. Nemokančiosios visada gali išmokti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriuje ir gauti net filmuką apie mankštą.
Yra sukurtas tinklalapis www.nedelsk.lt, kuriame pateikiama daug informacijos apie krūties vėžį, gydymą, sergančios ir pasveikusios moterys dalijasi savo patirtimi.
Svarbus aplinkinių palaikymas
Sužinojusi diagnozę – vėžys, kiekviena sutrinka, išgyvena. Moterys dabar jau išdrįsta prabilti apie savo ligą, nors daugumai tai dar labai sunku. Pasigendama psichologo pagalbos. Onkologiniams ligoniams ir jų šeimos nariams konsultuoti specialistų labai pasigendama ir Panevėžyje.
„Dažnai aplinkiniai stengiasi sergančiai moteriai įkvėpti optimizmo ir persistengia ignoruodami realybę. Natūralu, kad ligonė sumišusi, joje persipina šimtai įvairiausių jausmų. Dažniausiai ji nori išsikalbėti, pasipasakoti, ką jaučia, kaip įsivaizduoja ateitį, o kartais ji nori tylėti, pykti. Ji savo likimo šeimininkė, atsidūrė akistatoje su krūties vėžiu, jos galvoje daugiausia informacijos ir apmąstymų šia tema. Ji pati žino ir geriausią, ir blogiausią variantą. Patartina aplinkiniams būti realistams, tačiau įsiklausyti ir pritarti visoms sergančios moters pozityvioms ir optimistinėms mintims. Vadinkite daiktus savais vardais. Ir jei ši liga šimtus metų vadinama vėžiu, taip ją ir vadinkite“, – dalijosi mintimis „Sekundės“ pašnekovė.
Aplinkiniai kur kas daugiau padės, jei pasisiūlys drauge nuvykti pas gydytoją, paskambins ir pasiūlys kartu nueiti į parduotuvę ar kiną, parekomenduos perskaityti savo mėgstamą knygą ar padovanos loterijos bilietą.
Nuotaikų kaitą ir pati moteris, ir aplinkiniai turėtų suprasti kaip normalią organizmo reakciją į gydymą. Jei moteris verkia ar pyksta, šaukia, aplinkiniai neturėtų to priimti asmeniškai, taip, lyg šios emocijos skirtos konkrečiai jiems. Moteriai reikia padėti atrasti ramybę savo viduje, išbalansuoti savo jausmus. Tai sunki užduotis. Ne kiekviena galėtų gauti geriausią įvertinimą už šios užduoties sprendimą.
„Vis dėlto neretai namiškiai ir artimieji, stengdamiesi padėti moteriai, nepagalvoja apie savo jausmus. O juk viduje iškyla daugybė klausimų: „Kodėl ji, kodėl ne aš?“, „Kodėl tai mūsų šeimai?“, „Kodėl nuolat mums tenka sunkiausi išbandymai?“, „Kodėl visos bėdos vienu metu?“, „Jei susirgo ji, ir aš galiu susirgti“. Dažniausiai artimiesiems susidūrimas su brangaus žmogaus liga taip pat būna netikėtas, niekas nebūna iš anksto pasiruošęs sutikti šiuos išgyvenimus.
Kiekvienas turi galvoti ir apie save, ir, prireikus, ieškoti pagalbos. Tai natūralu ir tikrai nėra gėdinga, – tikino I.Sabaliauskienė. – Todėl kviečiu moteris rašyti, pasakoti apie save tam, kad kitos nedelstų dėl savęs ir dėl tų, kurie jas myli.“
Neringa SIRTAUTIENĖ
