Euro zoną ir JAV talžo antra krizės banga. Lietuvoje kol kas palyginti ramu. Bet gal prašviesėjęs dangus yra apgaulingas, ir mes patekome į krizės tornado akį? Vis dėlto yra pakankamai priežasčių, kad krizės uraganas išsikvėps ir šį kartą aplenks Lietuvą.
Kai vos prasidėjus rudeniui vietos ir užsienio ekonomikos analitikai sutartinai pradėjo karpyti ekonomikos augimo prognozes ir vis dažniau pradėjo minėti antrąją krizės bangą, daugeliui liko tik giliai atsidusti ir bejėgiškai ištarti „nejaugi ir vėl“. Atrodo, kad dviženklis 2009-ųjų ekonomikos nuosmukis buvo taip neseniai, ir vos spėjome pasidžiaugti sparčiau pradėjusiu kilti ūkiu, o mus jau ragina ruoštis naujam sunkmečiui. Ir kadangi daugelis mūsų neturime gabumų užsidirbti pinigų, kai ekonomika smunka, kaip kad tas BBC kalbintas spekuliantas, tai pakartotinio sunkmečio tikimybė yra bloga žinia. Vis dėlto yra pakankamai priežasčių, kodėl šį kartą neturėtų būti taip blogai, kaip prieš trejus metus.
Kaip teisingai pastebėjo praėjusiame žurnalo IQ numeryje kalbintas Švedijos SEB banko vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas, galimas artėjantis ekonomikos nuosmukis nėra antra krizė, tai viso labo pirmosios tęsinys. Tik šį kartą visas dėmesys sukoncentruotas ne į JAV finansų sektorių, o Europos valstybių skolų problemas. Pastarąsias nulėmę veiksniai yra panašios kilmės kaip ir tie, dėl kurių JAV susiformavo nekilnojamojo turto kainų burbulas, vėliau sukėlęs griūtį šios valstybės finansų sistemoje, t. y. praėjusį dešimtmetį vyravusi nedidelė pinigų kaina. Paaiškėjo, kad pigių kreditinių išteklių pagundoms nepajėgūs atsispirti ne tik žmonės, bet ir ištisos valstybės, kalbant tiksliau, tai dosniai nusiteikusios ir į populizmą linkusios jų vyriausybės.
Dvejus metus pasaulio dėmesys buvo sutelktas į pasaulio finansų sektorių, kuris bandė išsilaižyti nekilnojamojo turto burbulo sprogimo įvairiose šalyse paliktas žaizdas. Tačiau vasarą dėmesys nukrypo į valstybių skolas ir į didžiausią jų kuprą užsiauginusias pietines euro zonos nares. Ir nors Graikijos skola dar 2008 m. pabaigoje buvo perkopusi 100 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, daugiau susirūpinimo dėl jos gebėjimo išsimokėti kreditoriams kilo tik šią vasarą.
Graikiškas lakmuso popierėlis
Šiuo metu Graikija yra tapusi savotišku lakmuso popierėliu. Kaip teigia šiame žurnalo numeryje kalbinamas švedų ekonomistas ir verslo guru Kjellis Nordströmas, Graikijos gelbėjimas ar net skolų nurašymas ES valstybėms nesudarytų didelių sunkumų, tačiau kol kas bendrija neturi numačiusi universalaus mechanizmo, ką daryti su į tokią situaciją patekusiomis euro zonos valstybėmis, kaip jas izoliuoti ir apsaugoti nuo neigiamo poveikio pačią valiutą ir ją naudojančias šalis. Vadinasi, problema, kurią stengiamasi išspręsti, didžiąja dalimi yra politinė. O prieiti konsensusą politikams, atstovaujantiems 17 skirtingų valstybių, reikia laiko ir daug pastangų.
Ligšiolinis sprendimo paieškų procesas parodė, kad Europos lyderiai sugeba sutarti svarbiausiais momentais, kai gresia neišvengiamas pavojus, tačiau vilčių, kad dar šiais metais jiems pavyks sutarti dėl ilgalaikio problemos sprendimo, daug nėra. Apie tai, kaip toks permainingas politinio sprendimo ieškojimas veikia finansų rinkas, rašoma šio skyriaus straipsnyje „Audrų sezonas be pabaigos“. Tačiau tai veikia ne tik finansų rinkas, bet ir pasaulio ekonomiką, verslo ir žmonių lūkesčius.
Su ūkio dilemomis susiduriama ir kitoje Atlanto pusėje – JAV, kurių politikai bando rasti vidurio kelią tarp poreikio stimuliuoti ūkį ir mažinti valstybės skolą. Apibendrinus monetarinių ūkio skatinimo priemonių poveikis išsivysčiusiose šalyse slopsta, o politikams sunkiai sekasi rasti kalbą dėl dabartinių problemų sprendimo ir fiskalinių skatinimo priemonių taikymo artimiausioje ateityje. Atrodo, kad vien tik besivystančios rinkos nėra pajėgios vienos patempti pasaulinio ūkio augimą, o neigiami procesai JAV ir Europoje lemia lėtesnę jų ūkio plėtrą.
Pradėjus strigti pasauliniam ūkiui, didžiosios valstybės vėl iškėlė valiutų kursų klausimą ir pradėjo svaidytis kaltinimais dėl dirbtino valiutos kurso sumažinimo, padedančio daugiau eksportuoti, tačiau kenkiančio vartojimui ir taip prisidedančio prie didesnio prekybos disbalanso.
Rizikos veiksniai – išorėje
2008 m. pirmą kartą gavome tokią akivaizdžią progą įsitikinti, kad Lietuva yra tapusi pasaulinės ekonomikos dalimi ir kaip stiprus nuosmukis JAV ar Vokietijoje gali virsti sumažėjusiomis šalies gyventojų pajamomis. Tiesa, prie didžiausio per nepriklausomybės laikotarpį nuosmukio prisidėjo ir ekonomikos perkaitimas šalies viduje. Suprantama, dar visai šviežia buvusio nuosmukio patirtis privertė daugelį įdėmiai suklusti, kai pasipylė įspėjimai dėl pakartotinės nuosmukio bangos.
Vis dėlto antrosios krizės bangos pranašystės kol kas nevirto realybe. Šalies eksportas, nors kiek ir lėtesniu tempu, tebeaugo. Rugpjūčio mėnesį jis ūgtelėjo 5,2 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, o metinis eksporto augimas siekė 22,4 proc. Nepaisant pramonės atstovų kalbų apie prastėjančius ateities lūkesčius, toliau fiksuojamas pramonės augimas. Preliminariais duomenimis, rugsėjį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pramonė pagamino 8,3 proc. daugiau, rugpjūtį – 6,6 proc. daugiau negu prieš metus. Šios tendencijos itin optimistiškai apibendrinamos mokesčių konsultacijų bendrovės „Ernst&Young“ apžvalgoje, kurioje skelbiama, kad Lietuvos ūkis šiais metais bus antras pagal augimo spartą visoje ES (po Estijos).
Nors vidutinio laikotarpio šalies perspektyvos atrodo palankiai, artimiausiu metu ji gali susidurti su dviem pagrindinėmis grėsmėmis: silpnėjančia užsienio paklausa ir prastėjančiomis finansavimo sąlygomis.
Prieš metus eksporto augimas ir jo nulemtas pramonės augimas buvo pagrindinis šalies ekonomikos varomasis veiksnys, o jau nuo šių metų pradžios stebimas ir stabilus vartojimo šalies viduje atsigavimas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad finansų rinkas supurtęs nerimas Lietuvos gyventojų vartojimo kol kas smarkiai nepaveikė: mažmeninės prekybos, išskyrus transportą, augimas rugpjūtį pasiekė 10,1 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008 m. pradžios.
Tą patį patvirtina prekybos ir paslaugų įmonių vadovai, sakantys, kad jokių lėtėjančios ekonomikos požymių savo veiklos rezultatuose nemato, tačiau čia pat suskumba pridurti, kad nuodugniai stebi užsienio bei vietos naujienas ir yra pasiruošę imtis atitinkamų spendimų smarkiai pasikeitus situacijai.
Kaip taikliai per pastarąjį savo vizitą pastebėjo Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje atstovas Jamesas Morsinkas, Lietuvos bėda ta, kad ji yra maža atvira ekonomika, bandanti atlaikyti itin neramius laikus. Nors vidutinio laikotarpio šalies perspektyvos atrodo palankiai, artimiausiu metu ji gali susidurti su dviem pagrindinėmis grėsmėmis: silpnėjančia užsienio paklausa ir prastėjančiomis finansavimo sąlygomis. Galbūt kitais metais ūkio augimo estafetę iš eksporto galėtų perimti vidaus vartojimas, tačiau kalbant apie tai taip pat reikėtų atsižvelgti į vieną išlygą – itin atsargų šalies gyventojų požiūrį į ekonominius dalykus.
Konservatyvus pesimisto požiūris
Jeigu reikėtų sudaryti finansinį lietuvio portretą, tai greičiausiai būtų konservatyvus pesimistas. SEB banko ekonomistų pristatytoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje pažymima, kad estai išsiskiria didžiausiu vartotojų pasitikėjimo rodikliu, latviai palankiau vertina tolesnes šalies ekonomikos perspektyvas, o lietuviai nepalankiai žiūri tiek į dabartinę, tiek ir į būsimą ekonominę situaciją. Vis dėlto atlaikyti antrą ekonomikos sunkmetį jie yra pasirengę geriausiai iš trijų Baltijos valstybių ir finansinės įtampos turėtų justi mažiausiai.
Vienas rodiklių, rodančių, kad Lietuvos gyventojai gali būti geriausiai pasirengę atlaikyti galimą antrą krizės bangą, yra finansinio turto ir įsipareigojimų balansas. Per pastaruosius trejus metus šis rodiklis gerokai pasikeitė visose trijose Baltijos šalyse. Kitimo tendencija visur buvo vienoda – mažėjo įsipareigojimų suma ir didėjo valdomas turtas. Vertinant konkrečius skaičius, tai Estijoje paskolų ir indėlių santykis per minimą laikotarpį sumažėjo nuo 202 proc. iki 160 proc., Latvijoje – nuo 220 proc. iki 190 proc., Lietuvoje – nuo 126 proc. iki 99 proc.
Vis dėlto šių dviejų šalių gyventojų skolos vis dar kelis kartus viršija jų sukauptų pinigų kiekį, o Lietuvoje šiais metais jau pasiektas balansas – gyventojų prisiimti įsipareigojimai prilygsta jų turimai indėlių sumai, o abu šie dydžiai sudaro apie 27 mlrd. litų. Be to, tai viena priežasčių, kodėl paskolų portfelis Lietuvoje nustojo trauktis ir stabilizavosi.
Todėl Lietuvoje pastebimas indėlių ir paskolų balansas yra vienas veiksnių, kuris užtikrintų daugiau saugumo. „Tiek estai, tiek lietuviai yra sukaupę daugiau atsargų ir jaučia mažesnę finansinę įtampą. Per pastaruosius keletą metų sumažėjo ne tik varžančios skolos, bet ir atsirado daugiau erdvės veiksmams“, – kalbėjo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, į galimos antros recesijos prognozę šalies gyventojams reikėtų reaguoti santūriai. „Kažko labai keisti ar pulti skubėti kažką daryti nereikia, nes, pirmiausia, mes jau turime patirties, žinome, kaip gali būti. Antra vertus, esame labiau pasirengę tam ir išmokę, kaip gyventi pigiau“, – teigė J. Varanauskienė.
Jai antrino ir N. Mačiulis, pasak kurio, dabar, priešingai nei 2008 m., objektyvių priežasčių, dėl kurių gyventojai turėtų mažinti vartojimą, o įmonės atidėtų investicinius planus, nėra. „Deja, lūkesčių nulemtos savaiminio išsipildymo krizės nėra retas reiškinys“, – pastebėjo jis.
Tad nors kitose pasaulio šalyse situacija yra įtempta, Lietuvos ekonomika yra kur kas geresnės formos negu buvo prieš trejus metus. Jeigu išsipildytų pesimistinis pasaulio ūkio raidos scenarijus, tai Lietuvos ūkis vis tiek turėtų augti, nors kasdien gerėjančio gyvenimo tikėtis, matyt, nevertėtų. Kita vertus, kitais metais Vyriausybė atkurs sumažintas pensijas ir dalį kitų „Sodros“ išmokų, todėl šalyje pagerės bent 800 tūkst. žmonių finansinė būklė. Daugiau pozityvumo turėtų suteikti ir kitų metų pabaigoje vyksiantys Seimo rinkimai. Galop, tokios ūkio padėties lietuviams galėtų pavydėti nemaža dalis kitų Europos šalių gyventojų.
Andrius Matuliauskas
