Užgriuvęs sunkmetis smarkiai pagausino alkstančiųjų gretas, tačiau jiems norinčių padėti geradarių – dar labiau. Tą patvirtino penktadienį prasidėjusi bei visą savaitgalį vykusi labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ akcija. Prekybos centrų lankytojus prie durų sutinkantys savanoriai tikino, kad panevėžiečiai bei rajono gyventojai aukojo gausiai, geraširdiškai ir dosniai. Atnešę pilnus maišelius maisto produktų, akcijos rėmėjai susigraudinę dar ir pinigų pridėdavo – kad būtų nupirkta tai, ko labiausiai trūksta vargstantiesiems.
Produktus išdalys
2007 metais įkurto savarankiško labdaros fondo „Maisto bankas“ akcijos organizatorių duomenimis, sunkmečiu skurdą patiria kas penktas Lietuvos gyventojas: alkį bei nepriteklių kenčia daugiavaikės ir nepilnos šeimos, neįgalieji, vieniši senukai.
Daugelyje miestų vaikus auginantys švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialiniai darbuotojai gauna tokius mažus atlyginimus, kad vos suduria galą su galu.
Ypatingai dideliame skurde gyvena daugiau nei 25 tūkstančiai Lietuvos gyventojų: jie pragyvenimui per dieną gali skirti mažiau nei tris litus.
Kovai su skurdu solidarizuoti piliečių ir įmonių pastangas skatinantis fondas „Maisto bankas“ šiemet į pagalbos šauksmą kvietė atsiliepti dvidešimt trijų Lietuvos miestų bei miestelių gyventojus – 171 maisto prekių parduotuvėje surengė jau tradicija tampančią produktų aukojimo akciją.
Panevėžiečiai prie akcijos galėjo prisidėti penktadienį nuo 15 valandos bei visą šeštadienio dieną prekybos centruose „Iki“, „Rimi“ ir „Maxima“.
Parduotuvių lankytojus pasitikę savanoriai ragino nupirkti skurdžiai gyvenančioms šeimoms ilgiau negendančių maisto produktų – kruopų, makaronų, cukraus, aliejaus, šokolado, konservuotų vaisių, daržovių, mėsos, kavos, arbatos bei kitų.
Surinktus produktus sunkiai gyvenantiems panevėžiečiams išdalins prie „Maisto banko“ akcijos prisidėję Panevėžio socialinis paslaugų centras, Aukštaitijos regiono asociacija „Artritas“, Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius, Panevėžio vyskupijos „Caritas“, gausių šeimų bendrija „Panevėžio šeimyna“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio komitetas.
Neturėjusieji galimybės dalyvauti akcijoje vis dar gali padėti skurstantiesiems ir skirti „Maisto bankui“ 2 procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Įvairios reguliarios paramos Panevėžio krašte sulaukia beveik 3800 gyventojų. „Maisto banko“ fondo atstovai informavo, jog iki metų pabaigos skurstantiems panevėžiečiams planuojama skirti maždaug 180 tūkstančių litų vertės paramos.
Vertė – mažesnė
„Maisto banko“ direktorės Deimantės Žebrauskaitės teigimu, savaitgalį surinktų maisto produktų bendras svoris Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, beveik toks pat, kaip ir pernai rudenį vykusios akcijos metu. Tačiau jų piniginė vertė mažesnė – sunkmetis privertė rinktis pigesnes prekes.
„Vis dėlto akcijos koordinatoriai patvirtino, kad akcija pavyko puikiai – geriau, nei tikėtasi. Norinčiųjų paaukoti skaičius nustebino. Džiugu, kad aukojo ne tik pavieniai asmenys, bet ir šeimos“, – sakė D.Žebrauskaitė.
Pirminiais duomenimis, šiemet skurstančiųjų rėmėjai šalyje paaukojo maždaug 578 tūkstančių litų vertės produktų – apie 130 tūkstančių litų mažiau nei pernai. Panevėžyje „Maisto banko“ akcijai dovanota beveik 42 tūkstančių litų vertės produktų (2008-aisiais ši suma siekė 64 tūkstančius litų).
Anot „Maisto banko“ direktorės, daugiausia panevėžiečių pirko kruopas, makaronus, miltus, žuvies ir mėsos konservus, cukrų bei aliejų.
Plačiau skaitykite 2009 m. kovo 30 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. „Maisto
banko“ akcijos metu Panevėžio krašte gyventojai paaukojo maždaug 42 tūkstančių
litų vertės produktų.
