Puodeliai iš Gedimino pr.: dar kavos?
Greitojo maisto restoranai ir kavos namai recesijos metais daugelyje Vakarų šalių klestėjo. Lietuvoje jie, atrodo, irgi priaugo raumenų ir pradeda įspūdingą plėtrą.
Po krizės vis dar merdinčiame sostinės Gedimino prospekte atsirado keletas naujų iškabų. Tarp jų šviečia „Hesburger“ ir „Coffee Inn“, pagrindinėje sostinės gatvėje neseniai atidarę po dvi naujas užeigas.
„Coffee Inn“ ir „Vero Cafe“ – du didžiausi kavą išsinešti parduodantys tinklai – sunkmečiu nesiskundžia ir tikina sukaupę jėgų sparčiai plėtrai. „Kiekvienais metais buvo atidaromos kelios naujos kavinės“, – sakė kavinių tinklą „Vero Cafe“ valdančios bendrovės „Ex prompto“ direktorė Laima Vėželienė.
Dabar „Vero Cafe“ tinklą sudaro 11 kavinių – penkios Vilniuje, keturios Kaune, po vieną Šiauliuose ir Klaipėdoje. Pastaruosius dvejus metus įmonė dirbo pelningai, tačiau konkretaus pelno neatskleidė.
Rugsėjo 1 d. „Coffee Inn“ atidarys tryliktą savo kavinę Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“. Po vieną kavinę veikia Kaune ir Rygoje, dar viena, pagal franšizės sutartį, Šiauliuose.
Vienas „Coffee Inn“ įkūrėjų Nidas Kiuberis nusiteikęs optimistiškai. „Vieniems yra krizė, o kitiems – geras metas plėsti veiklą, ieškoti naujų galimybių, – sakė N. Kiuberis. – „Coffee Inn“ gana nesunkiai atlaikė krizę pirmiausia todėl, kad yra šio verslo pradininkas Lietuvoje.“ Rinkos pradininkui esą visuomet lengviau nei kitiems rinkos dalyviams, jeigu jis neužmiega ant laurų ir nesiplečia kokybės sąskaita.
„Coffee Inn“ vadovas svarstė, kad kavos sektoriui sunkmečiu buvo lengviau, nes jis susijęs su malonumu. „Pirkinių krepšelis nėra didelis. Žmogus kavai išleidžia kišenpinigius. Išleidžia tiek pinigų, kiek jam negaila išleisti“, – sakė jis.
Vilioja užsienis
Plėtros planus kurpia ir „Vero Cafe“ atstovai. „Matome potencialą dar augti. Per artimiausią pusmetį ketiname atidaryti 2–3 kavines. Vietos nenorime detalizuoti, nes vyksta derybos. Tikimės išlaikyti augimo tempus ir kiekvienais metais atverti naujų kavinių“, – sakė L. Vėželienė. „Vero Cafe“ taip pat svarsto plėtros į Latviją, kur koją jau įkėlė „Coffee Inn“, bei Lenkiją galimybes, sulaukia daug užklausų dėl franšizės.
Veiklą užsienyje nori plėsti ir „Coffee Inn“. „Mes labai laiku atėjome į Rygą, tokių kaip mes ten tiesiog dar nebuvo. Toliau žadame plėstis Latvijos sostinėje, nes mus labai gerai priėmė“, – sakė N. Kiuberis.
Jo teigimu, „Coffee Inn“ Rygoje nesibaimina neseniai čia koją įkėlusių britų kavos namų „Costa Coffee“, visame pasaulyje valdančių apie 1 500 kavinių, konkurencijos.
Pašnekovas atskleidė, kad ilgą laiką pelno neturėjęs „Coffee Inn“ pelningai baigė praėjusius metus, „su mažu procentėliu pelno nuo apyvartos“, ir visą tą pelną investavo į naują kavinę. N. Kiuberio teigimu, įmonė auga ir stiprėja, tačiau prireiks dar kelerių metų, kol pradės uždirbti apčiuopiamą pelną.
„Šviežiai kavai“ – sunkiau
Kiek keblesnėje situacijoje šiuo metu atsidūrę kavos namai „Šviežia kava“, Lietuvoje turintys šešias prekybos vietas. „Krizę atlaikėme visais sunkiausiais įmanomais būdais“, – pripažino „Šviežios kavos“ vadovas Vytautas Kratulis.
Jis priminė, kad sunkmečiu žmonės buvo priversti taupyti: „Nuolaidos neduosi, su tavimi nedraugaus ir nesisveikins.“ Be to, nuo 2009 metų liepos esą nepaliaujamai kilo kavos pupelių kaina, kuri šių metų sausį atsidūrė 35 metų aukštumose.
„2008 metais mes pardavėme beveik pusę tonos įvairių rūšių geriausios pasaulyje kavos. Tai yra didžiulis kiekis palyginti su tuo, kiek parduodame dabar. Žmonės renkasi kuo pigiau. Nemažai ir klientų praradome dėl to, kad negalėjome taip smarkiai sumažinti kainų. Bet jeigu būtume pasirinkę pigesnes žaliavas, būtume praradę kokybę, į kurią orientuojamės“, – dėstė V. Kratulis.
Vis dėlto, jo teigimu, situacija po truputį taisosi, žmonės lengviau atveria pinigines, tačiau tvaraus augimo dar nematyti.
Nors „Šviežia kava“ kiek prisiduria iš eksporto – produkciją veža į Latviją, Baltarusiją, Lenkiją, derasi dėl galimybių Slovėnijoje, – didesnės plėtros artimiausiu metu neplanuoja. Vietoj to stengsis auginti raumenis, šiek tiek keisti prekės ženklą, kai kurias rinkodaros priemones ir laukti geresnių laikų.
Švaistosi kritika
V. Kratulis, kalbėdamas apie kavą išsinešti tiekiančius tinklus, tikino, kad juos labiau tiktų vadinti greitojo maisto restoranais, o ne kavos namais, ir gana aštriai kritikavo greito vartojimo kultūrą.
„Tai yra mados reikalas. Nemanau, kad iš tos mados kas nors laimi arba laimės. Visa tai nėra apie gerą kavą, ypatingą vartojimą, kuriuo gali didžiuotis visame pasaulyje. Papasakokite apie mūsų kavos tinklus kam nors Anglijoje ar Amerikoje, nieko čia nauja, nieko čia ypatinga“, – dėstė „Šviežios kavos“ vadovas.
Kalbėdama apie konkurentus žodžių atidžiai nesirinko ir „Vero Cafe“ vadovė L. Vėželienė. „Italų turistai sako, kad pas mus espresso belissimo. Tai – įvertinimas. Iš dalies mūsų išskirtinumas yra kavos paruošimas kokybiško espresso pagrindu. Kaip sakoma, primakaluoti į latte kavą sirupo, vadinti tai nauja kava ir girtis, kad tai skirta vaikams ir besivaikantiems mados… Tuose kavos gėrimuose nelabai kavą ir pajusi“, – rėžė verslininkė.
Tačiau N. Kiuberis tikino, kad situacija yra kiek kitokia, o jis pats esą mėgsta užimti „pankišką“ poziciją. „Aš nesu aklas, negyvenu tokiame pasaulyje, kur nematau, kas darosi aplink. Vis dėlto primygtinai teigsiu, kas esame mes ir yra tie, kurie seka paskui“, – sakė „Coffee Inn“ vadovas.
Jis tvirtino suprantantis, kad yra žmonių, keraminio puodelio niekada neiškeisiančių į popierinį. Tačiau Lietuvoje kavos rinka esą dar nebrandi: viskas nauja, šviežia, žmonės nori ragauti.
Greitojo maisto sėkmė
Sunkmetis, regis, ypač skaudžiai nepalietė ir Lietuvoje veikiančių greitojo maisto restoranų – artimiausiu metu kai kurie jų planuoja čia plėstis ir toliau.
Kaip sakė „Hesburger“ vykdantysis direktorius Kari Salmela, kompanija šiemet planuoja atidaryti du naujus restoranus Kaune ir vieną Klaipėdoje. O kitąmet Lietuvoje duris turėtų atverti dar 3–4 „Hesburger“ užkandinės. Šiuo metu „Hesburger“ mūsų šalyje valdo 24 restoranus.
„Aš nenoriu atskleisti skaičių, nes tai yra verslo paslaptis, bet galiu pasakyti, kad Lietuvoje kol kas dirbome šiek tiek nuostolingai. Taip yra todėl, kad žmonės turi priprasti prie naujo prekės ženklo. Mes tikime Lietuva, todėl ketiname čia plėstis“, – sakė K. Salmela.
Sunkmetį ne itin pajuto ir devyni mūsų šalyje veikiantys „McDonald’s“ restoranai bei dvi šalia restoranų Vilniuje – Gedimino prospekte ir „Akropolyje“ – įsikūrusios kavinės „McCafe“.
„Pirmoji „McCafe“ Lietuvoje duris atvėrė 2009-ųjų rugsėjį, tad lankytojų skaičiaus ar pardavimo pokyčių viso sunkmečio metu stebėti neteko. Nuo atidarymo jaučiame nuolatinį augimą. Nepaisant sezoninių svyravimų – didėja ir klientų skaičius, ir pardavimas“, – sakė „McDonald’s“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Virginija Girulska. Tačiau „McDonald’s“ planuojama plėtra – kuklesnė nei konkurentų „Hesburger“. V. Girulskos teigimu, kitais metais „McDonald’s“ atnaujins Vilniuje, netoli stoties, esantį restoraną, o šalia jo atsiras trečioji „McCafe“ kavinė.
„Konkurenciją, žinoma, jaučiame, nes šiuo metu kavos išsinešti kultūra išties klesti, didėja ir kavinių bei kavos namų skaičius“, – dėstė V. Girulska.
