Kapvietei pinigų nėra
Pokariu NKVD nukankintų panevėžiečių palaikai vis dar negali
atgulti amžino poilsio. Sovietų represinių struktūrų aštuoniolikai aukų
palaidoti valstybės biudžete pinigų nesurandama jau keletą metų.
Aštuonių žmonių griaučiai ir pavieniai kitų nukankintųjų
kaulai, užuot atgulę į kapvietę, tebedūla Mykolo Romerio universiteto Teismo
medicinos institute.
„Istorinis atminimas pamintas – ketvirti metai neišgalima
surasti 3000 litų palaidoti pokario aukų. Jau tris raštus Vyriausybei esu
parašęs ir – nieko“, – abejingumu istorijai valdžią kaltina Panevėžio politinių
kalinių ir tremtinių lyderis Raimondas Pankevičius.
Pastarąjį kartą politiniai kaliniai ir tremtiniai apie sovietų
išniekintus, tačiau ir nepriklausomybės metais ramybės neturinčius nukankintųjų
palaikus Vyriausybei priminė vasarą, valdžios atstovams lankantis Panevėžyje.
Vyriausybės prašyta nors 12 tūkst. litų palaikams palaidoti ir
prieš keletą metų pradėtiems kasinėjimams baigti. Istorikai spėja, kad
A.Smetonos g. ir Vasario 16-osios g. sankirtoje prieš trejetą metų atkasta tik
dalis sovietų represinių struktūrų nužudytųjų palaikų.
Valstybės biudžete vos per dešimt tūkstančių litų mirusiesiems
neatsirado. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, dėl ribotų Vyriausybės
rezervo išteklių nėra galimybės skirti lėšų tyrimams užbaigti. Ministrės
nuomone, tuo pasirūpinti privalo Savivaldybė.
Laidotų po metų
Panevėžiečių palaikai Vilniuje, Teismo medicinos institute,
gulės veikiausiai dar bent metus. Pasak miesto Savivaldybės Kultūros paveldo
skyriaus vedėjos Loretos Paškevičienės, lėšų jiems palaidoti ir kasinėjimams
užbaigti atsirastų nebent kitąmet.
Jos tikinimu, Savivaldybės finansininkai žadėjo pinigų
paieškoti dar šį rudenį peržiūrėjus miesto iždą. Tačiau, paveldosaugininkės
teigimu, net ir atsiradus lėšų archeologai dėl oro sąlygų po spalio 15-osios
palaikų nebekasinės.
„Planai sutvarkyti, kas neužbaigta: pratęsti kasinėjimus,
palaidoti palaikus, atidėti pavasariui“, – tvirtino L.Paškevičienė.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio
vadovas Arūnas Umbrasas įsitikinęs, kad politinių kalinių ir tremtinių keliamos
pretenzijos – visiškai pagrįstos.
„Okupacinių aukų likimas turėtų būti svarbus visai visuomenei.
Neagituoju ieškoti ir laidoti XIV amžiuje kryžiuočių nužudytų lietuvių palaikų,
bet pokaris – artimiausia mūsų tautos istorinė praeitis, ir netikėtai atskleistų
faktų tyrimas turi būti užbaigtas“, – „Sekundei“ teigė A.Umbrasas.
Aukas vertė į krūvą
Ties A.Smetonos ir Vasario 16-osios g. sankirta dar 2006-ųjų
spalį statybininkų atkasto makabriško radinio mįslė iki šiol neatskleista.
Atsakymo, kokią paslaptį slepia maždaug 35 kvadratinių metrų plote atkasti
aštuonių žmonių griaučiai ir daug pavienių kaulų, neturi nei teisėsaugininkai,
nei istorikai.
Teismo medicinos instituto kriminalistikos laboratorijoje iš
rastų kaulų identifikuoti krūvomis sumestų maždaug 18-os žmonių palaikai.
Pusė amžiaus po žeme, vos 30 cm–1,4 m gylyje, išgulėjo šešių
20–40 metų vyrų, keturių 35–40 metų moterų ir vaikų palaikai, jauniausiai aukai
– 1,5–2 metukai.
Pasak A.Umbraso, toje pačioje vietoje buvo rasta ir daugiau
palaikų, tačiau jie vėl buvo užberti žemėmis. Kiek dar nužudytų žmonių buvo
šaltakraujiškai pakasta pačiame miesto centre, paaiškėtų, jei suradus pinigų
archeologiniai kasinėjimai būtų atnaujinti.
Pakalikai slėpė nusikaltimus
A.Umbraso teigimu, archeologinių kasinėjimų metu rastų šovinių
tūtelių ženklinimas rodo, kad šoviniai pagaminti 1936-aisiais. Kadangi tokius
naudojo ir Lietuvos kariuomenė, paveldosaugininkas spėja, kad tarp nužudytųjų
yra sovietų valdžios persekiotų Lietuvos partizanų palaikų. A.Umbraso prielaidą
sustiprina, kad rasti šoviniai nebuvo panaudoti.
„Visiškai tikėtina, kad čia buvo su visa amunicija numesti
nužudyti partizanai. Liudininkai teigia, kad iš tiesų į NKVD pastatą A.Smetonos
g. suveždavo ir partizanus, ir tremiamus žmones. Bet kol tyrimai nėra baigti,
negalima daryti galutinių išvadų, kokie žmonės ir kodėl pakasti šioje vietoje“,
– teigė paveldosaugininkas.
Jo tvirtinimu, iš to meto liudininkų pasakojimų galima daryti
prielaidą, kad pievelėje šalia dabartinės rajono Savivaldybės pokariu sovietų
valdžios pakalikai slėpė savo brutalių nusikaltimų pėdsakus.
„Tardomi žmonės buvo žudomi be jokių sankcijų. Tačiau okupacinė
valdžia irgi turėjo nustačiusi tam tikrą tvarką, tie patys NKVD darbuotojai
rašydavo ataskaitas apie savo darbą. Matyt, puikiai suvokė padarę nusikaltimą,
bandydavo jį paslėpti, kad nepamatytų netgi jų pačių klano žmonės, todėl kūnus
pakasdavo vietoje. Aplinkybė, kad visi palaikai rasti pastato teritorijoje,
rodo, kad veikiausiai taip buvo slepiami nusikaltimo pėdsakai – betardant
nukankinti žmonės“, – prielaidą daro A.Umbrasas.
Paveldosaugininko nuomone, tarp nužudytųjų rasti vaikų palaikai
liudija, kad buvo areštuotos ištisos šeimos.
Nepalaidoti sovietinio teroro aukų palaikai – ne išimtis.
A.Umbrasas teigia nerandantis pateisinimo miesto Savivaldybei dėl prieš porą
metų statyb-
vietėje Senamiesčio g. atkastų, tačiau taip ir neperlaidotų
protėvių kaulų.
Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas iki šiol
teismuose tebesiaiškina, kas privalėtų pasirūpinti senojoje miesto dalyje
atkastomis kelis šimtmečius skaičiuojančiomis kapinėmis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
