Lietuviai vartojimui išleidžia beveik tiek pat pinigų, kaip ir prieš ketverius metus. Tiesa, šiandien jie tai daro kur kas racionaliau.
Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos praėjusiais metais buvo 854 litai vienam asmeniui per mėnesį. Per ketverius metus, nuo 2008-ųjų, jos padidėjo 4 litais, arba 0,5 proc. Tačiau, įvertinus kainų augimą, vartojimas sumažėjo 11,5 proc. Tai rodo Statistikos departamento atliktas namų ūkių biudžetų tyrimas.
„Žmonės pinigų išleidžia tiek pat, bet prekės ir paslaugos pabrangusios. Vadinasi, jų nusiperkama mažiau“, – sakė Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė. Tiesa, ji pabrėžė, kad vieni gyventojai sunkmečiu susiveržė diržus, nes buvo priversti tai padaryti. Kiti galėjo ir netaupyti, tačiau matydami bendrus blogus lūkesčius ėmė išlaidauti mažiau.
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 2012 m., palyginti su 2008 m., padidėjo gyventojų išlaidos maistui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai ir švietimui. J. Varanauskienės teigimu, šių išlaidų sumažinti beveik neįmanoma.
„Galima šiek tiek sumažinti elektros, vandens vartojimą, bet yra šildymas. Jeigu gyveni daugiabutyje ir neturi autonominio šildymo, daryk, ką nori, nebūk namuose, bet skaitiklis vis tiek sukasi“, – apie būstui išlaikyti gyventojų skiriamas išlaidas kalbėjo šeimos finansų ekspertė.
Statistikos departamento duomenimis, išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui sudarė 153 litus vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Palyginti su 2008 m., šios išlaidos padidėjo 50,3 proc., o eliminavus kainų augimą – 11,9 proc.
Taupyti gana sunku ir perkant maistą – galima tik vietoj brangesnių produktų rinktis pigesnius.
Namų ūkiai 2012 m. maistui (neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse) skyrė trečdalį visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 288 litus vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Išlaidos maistui namuose 2012 m., palyginti su 2008 m., išaugo 4,3 proc. Jų padidėjimą lėmė per ketverius metus vidutiniškai 12,9 proc. išaugusios maisto produktų kainos.
Tiesa, J. Varanauskienė pabrėžė ir tai, kad maisto produktų prekybos apyvarta Lietuvoje nedidėja. Tam ji turėjo bent kelis paaiškinimus.
„Vienas paaiškinimas yra tai, kad žmonės tiesiog išmoko gyventi taupiau – neišmeta tiek maisto produktų, kiek galbūt nepanaudodavo 2007–2008 m. Antras paaiškinimas – emigracija. Kai mažiau burnų dalijasi tą pačią sumą, gali būti, kad vienam asmeniui tenka daugiau išlaidų. Trečias paaiškinimas – išlaidos maistui, gyvenimui gerėjant, vis tiek turi tam tikras ribas. Negalima suvalgyti tris kartus daugiau, jei uždirbi tris kartus daugiau“, – dėstė pašnekovė.
Statistikai skaičiuoja, kad gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai per ketverius metus padidėjo 19,8 proc., o švietimui – 19,6 proc.
J. Varanauskienės teigimu, gana sunkiai valdoma išlaidų grupė yra ir išlaidos transportui: „Tie, kurie važinėja automobiliu, nelabai turi alternatyvų. Viešasis transportas nėra toks patrauklus ar pigesnis, jei žmogus keliauja vienas. Dviračiai priimtini ne kiekvienam, nėra išplėtotos infrastruktūros. Žmonės gali taupyti nebent įsigydami kontrabandinių degalų.“
Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, pernai išlaidos transportui vidutiniškai sudarė 88 litus vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Jos buvo 8,2 proc. mažesnės nei 2008-aisiais.
Padidėjus minėtoms būtinosioms išlaidoms, gyventojai taupė mažindami išlaidas būstui apstatyti ir namų apyvokos įrangai, laisvalaikiui ir kultūrai, kavinėms ir restoranams. Apkarpytos sumos drabužiams ir avalynei bei ryšiams, tačiau tai didele dalimi lėmė mažėjančios šių prekių ir paslaugų grupių kainos.
„Įgyto taupumo įgūdžio, kaip rodo daugelio šalių tyrimai, žmonės greitai nepamiršta. Manau, kad vartojimas kurį laiką išliks racionalus. Drąsiau išlaidaus nebent jauni vartotojai, kurie tik dabar pradeda savo „darbinį“ gyvenimą ir tos krizės nepajuto“, – prognozavo J. Varanauskienė.
