Šventos Kalėdos jau atėjo į visas katalikiškas valstybes, jų miestus bei kaimus, į kiekvienus namus ir širdis.
Panevėžys, iš ryto Kalėdas sutikęs po apniūkusiu dangumi, lynojant, popietę sulaukė ir saulės šypsenos. Pagerbti Kalėdų naktį gimusio kūdikėlio Jėzaus Kristaus nuo pat ankstaus ryto į miesto bažnyčias plūdo žmonės. Pilnos bažnyčios buvo ir per ankstyvąsias Mišias, ir per aukotas vėliau .
Kalėdos daugeliui pati gražiausia, įsimintiniausia, prasmingiausia šventė, – su ypatinguoju Kūčių vakaru, dalyvavimu šventose Mišiose, šeimos susibūrimu prie Kalėdinio stalo.
Šios šventės metu didelio susidomėjimo sulaukia bažnyčiose įrengtos prakartėlės – Jėzaus gimimo tvartelyje vaizdai. Vaikams ypač įdomu pastovėti prie gyvūnėlių, Trijų karalių, šventosios šeimos, kūdikėlio figūrėlėmis papuošto Betliejaus, pasiklausyti suaugusiųjų pasakojimų apie tai, kas čia įvyko.
O Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje įrengta gyva prakartėlė tapo nuostabiu reginiu ne tik mažiesiems, bet ir suaugusiesiems.
Po pušimi įrengtame simboliniame tvartelyje stovėjo šieno pilnos ėdžios, o aplink ramiai vaikštinėjo keletas avių, žąsys, antys, netoliese buvo pririšti šunys. Tokių vaizdų pas senelius kaime matė, turbūt, ne vienas.
Tačiau šis šventoriuje keletui valandų įrengtas tvartelis – ypatingas. Jame vaizduojama ta vieta, kur prieš daugiau kaip du tūkstančius metų gimė Dievo sūnus, atnešęs į pasaulį tikėjimą ir viltį.
Panevėžietiškame Betliejuje šventąją šeimą – Mariją, Juozapą ir jų ką tik gimusį kūdikėlį vaizdavo gyvi žmonės. Kaip sakė bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys, pasauliui reikšmingiausią įvykį vaizdavo tautiniais drabužiais vilkinti viena šeima su savo vaikeliu iš Vaivadų.
Šalia prakartėlės kūrenosi, aplinką šildė laužas.
„Jėzaus gimimas – pati gražiausia šventė“, – tikino į Šventųjų Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią skubėjęs panevėžietis Gintaras.
Toje bažnyčioje 10.30 valandą buvo aukojamos vaikams ir jaunimui skirtos Mišios, tad tėtis su trimis savo atžalomis ir atvyko į jas. Šeima per kiekvienas Kalėdas būtinai aplanko bažnyčią, dalyvauja Šventose Mišiose.
Į vaikų Mišias tėtį su trimis vyresniaisiais išleidusi mama liko su mažaisiais. Grįžtančiųjų laukti, šventinio stalo, prie kurio sėda net devyni šeimos nariai, dengti.
Panevėžiečiai Rasa ir Andrius į Mišias atėję su dukromis Edita ir Kamile sako, jog jiems Kalėdos yra šeimos šventė, su visomis svarbiomis jos tradicijomis ir papročiais. Dalyvavimas šventose
Kalėdų mišiose viena iš puoselėjamų šios šeimos tradicijų.
Po vaikams ir jaunimui skirtų Mišių žmonės skubėjo susipažinti su gyvąja prakartele, dar kartą pažvelgti į per tūkstantmečius
nepamiršto įvykio atkūrimą.
Beje, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios viduje yra įrengta ne tik tradicinė prakartėlė. Apsilankiusiųjų akį traukia ir specialiai šiai bažnyčiai Italijoje sukurta, dar Neapolietiškaja vadinama prakartėlė.
Per praėjusių metų Kalėdas dovanota įspūdinga prakartėlė tikinčiuosius nustebina nepaprastu grožiu ir neįprastumu.
Iš Italijos atvežta dviejų metrų ilgo, metro pločio ir daugiau kaip metro aukščio prakartėlė vaizduoja senąjį Neapolį, su senoviniais namais, užeigomis, fontanais, baseinais ir kūdikėlio Jėzaus gimimo scena centre.
Kompozicijoje dešimtys žmonių bei gyvūnėlių figūrėlių. Prie jos nuolat būriuojasi susidomėję žmonės.
Tačiau, kaip teigia dvasininkai, žodžiais pasakojant, vaizdais rodant Kristaus gimimą tvartelyje nesunku įsivaizduoti, o taip pat suprasti kas ir kaip anuomet buvo. Vis dėlto tikrasis Jėzaus Kristaus gimimas turėtų prasidėti kiekvieno žmogaus širdyje ir tapti svarbiausiu jo gyvenimo įvykiu.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
T. Šiaudinio nuotr.
