Panevėžyje šįmet neblaivūs asmenys padarė 57 proc. daugiau nusikaltimų nei pernai per tą patį laikotarpį, gatvės naktimis tik pusiau apšviestos, nes per pastaruosius trejetą metų maždaug 7 proc. pabrangus elektrai Savivaldybės finansavimas apšvietimui sumenko 17 proc., vaizdo stebėjimo kamerų Aukštaitijos sostinėje įrengta triskart mažiau nei penkis kartus mažesniame Visagine, o gyventojų ramybę Panevėžio mieste ir rajone saugo vos keturi policijos ekipažai po du pareigūnus.
Esant tokiai statistikai vietos politikų užmojai Savivaldybės biudžete surasti mažiausiai pusė milijono litų kolumbariumui statyti skamba kaip makabriškas anekdotas.
Po septyniolikmetės tragiškos žūties prevencijos priemonių planui parengti Savivaldybės tarybos sudarytai darbo grupei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas siūlo prieš dėstant teoriją pasisemti praktikos.
„Būtų gerai politikams savaitgaliais ir pašalpų mokėjimo dienomis pasiklausyti policijos budėtojų gaunamų pranešimų, kad įsivaizduotų, kas vyksta aludėse. O dar geriau, jei kokią naktį pasivažinėtų su patruliais“, – į ekskursiją po naktinį Panevėžį kviečia komisaras.
Triukšmadarius užstojo politikai
R. Bobinas mieste suskaičiuoja dvylika karštų vietų, į kurias mielai nuvežtų Tarybos narius, pastaraisiais metais itin liberaliai žiūrinčius į naktinę prekybą alkoholiu.
„Karštųjų“ sąraše – ne vienas baras, kurį miesto politikai apgynė nuo policijos, siekusios sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką bent iki 22 valandos. Tarp tokių – pastaruoju metu skandalingai pagarsėjęs vietinių iškalbingu „Duobės“ vardu vadinamas baras Algirdo g. Jame Lietuvą sukrėtusios tragedijos išvakarėse į muštynes galimai buvo įsivėlęs merginos nužudymu įtariamas Julius Jokubaitis.
Dėl triukšmo ir muštynių „Duobėje“ Savivaldybei yra skundęsi ir gyventojai, tačiau jų skundas miesto Tarybos net nepasiekė – administracija motyvavo, esą alaus baras pasitaisė.
Policija Savivaldybės prašė riboti darbo laiką ir barams Respublikos g. 6, Nepriklausomybės a. 3, Stoties g. 10. Pirmajam Taryba sankcijų nepritaikė, Nepriklausomybės a. 3 barui darbo laikas buvo apribotas iki 22 val. tik po antro pareigūnų kreipimosi, o dėl Stoties g. 10 baro jau du prašymus šįmet Savivaldybei įteikusi ir nieko nepešusi policija laimę bandys dar kartą – rengia trečiąjį raštą.
„Praktiškai nebūna savaitgalio, kad nesulauktume iškvietimų tais adresais. Sprendžiant tokius klausimus kova vyksta ne tik su barais, bet ir su politikais“, – konstatuoja R. Bobinas.
Alaus baruose – savi įstatymai
Panevėžio politikai alkoholio prekeiviams gerokai atlaidesni nei kaimynai. Komisaro teigimu, kolegos šiauliečiai tvirtina, kad mieste tapo gerokai ramiau, kai Savivaldybė uždraudė naktinę prekybą svaigalais.
Po Panevėžio aludes patrulių pavežioti kostiumuoti politikai pamatytų aštraus siužeto filmo scenarijaus vertų vaizdų – per muštynes pralieto kraujo, sudaužytų bokalų, sulaužytų baldų.
Anot R. Bobino, oficialus šių aludžių darbo laikas įvairus. Vienos dirba iki 22 val., kitos – iki vidurnakčio, tačiau realiai būna uždarytos tik išlydėjus paskutinį klientą, dažnai jau paryčiais.
„Kai Savivaldybės leidime nėra konkrečiai nurodytas laikas, kada baras gali prekiauti alkoholiu, verslininkai varijuoja kaip jiems patogu. Reikia ir juos suprasti – nėra Panevėžyje tiek nišų, kur galėtų save realizuoti ir gauti pelną, todėl išnaudoja šitą“, – mano R. Bobinas.
Dažniausiai policijos apsilankymu bare labiau nepatenkinti lieka darbuotojai, o ne kumščiais mosuojantys klientai. Tik retais atvejais barmenės ryžtasi rašyti pareiškimą dėl incidento – žino, kad barą uždarius ar Savivaldybei apribojus prekybos alkoholiu laiką pirmiausia nukentės jų pačių piniginė.
Iššūkiu policijos pareigūnams šiais metais tapo ir Panevėžio gimtadienis, kai po kelerių metų pertraukos Savivaldybė leido šventėje laisvai prekiauti svaigalais. Per miesto fiestą už girto pasirodymą viešojoje vietoje nubaustųjų simboliškai mažai – devyni. Jiems nepasisekė tik todėl, kad į pareigūnų rankas pateko tolokai nuo miesto centro. Policija po šventės ironizavo, kad blaivinti reikėjo pusė Laisvės aikštės.
„Kadangi šventėje buvo leista prekiauti alkoholiu, neturėjome teisės rašyti protokolų už pasirodymą girtam aikštėje. Kaip bare, buvo galima vaikščioti su bokalais“, – „Sekundei“ teigė R. Bobinas.
Pareigūnų pajėgos simbolinės
Girtavimas Panevėžyje klesti. Girti nusikaltėliai – irgi. Panevėžio apskrities VPK duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Aukštaitijos sostinėje neblaivūs asmenys padarė 220 nusikalstamų veikų, tai yra net 57 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Jei nori gerti, reikia turėti už ką. Po plėšimų, vagysčių dažnai įtariamuosius sulaikome tuose pačiuose baruose“, – kalbėjo R. Bobinas.
Žiauriu susidorojimu su septyniolikmete įtariamus J. Jokubaitį ir D. Antanaitį policijos pareigūnai irgi įvardijo kaip jiems žinomą kriminalinę smulkmę – abu po kelis kartus teisti už vagystes, plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimus.
Pareigūnams darbo daugėja, o jų pajėgos – senka. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijoje net 54 proc. pareigybių neužimtos, beveik pusė laisvų etatų ir patrulių, skubančių į iškvietimus, kuopoje.
Šeštadienio rytą Bendrajame pagalbos centre sulaukus bagažinėje į mirtį vežamos septyniolikmetės pagalbos šauksmo jos ieškoti į Dembavą buvo išsiųsti visi, tai yra keturi, mieste ir rajone patruliuojantys policijos ekipažai. Kiekviename ekipaže – tik po du pareigūnus. Į įvykį buvo iškviesti ir buvusieji namuose. Tačiau į mergaitės gelbėjimo operaciją jie nebespėjo.
„Kažkodėl įsivaizduojama, kad pareigūnas miega apsirengęs uniformą, pasikabinęs pistoletą, o iškviestas šoka į jo kieme stovintį tarnybinį automobilį. Nieko panašaus. Ir gyvena jie ne tik mieste, bet ir rajone. Susirinkti iš namų užtrunka“, – sakė R. Bobinas.
Kamerų mažiau nei Visagine
Prie visų įvažiavimų į Panevėžį iškabinti perspėjimai apie stebinčias vaizdo kameras. Kaip Aukštaičių g. autobusų stotelėje lūkuriavusi mergina atsidūrė mirtinais spąstais tapusiame automobilyje, jos neužfiksavo. Šioje gatvėje kamerų tiesiog nėra.
Apie 97 tūkst. gyventojų turinčiame Panevėžyje įrengta 14 kamerų, Biržuose, kur gyvena apie 12 tūkst., miestą stebi 8-ios, Visagine, turinčiame apie 21 tūkst. gyventojų, net 40.
Aukštaitijos sostinėje šiais metais kameros padėjo išaiškinti 14 nusikaltimų. R. Bobino nuomone, netgi jei jų stebėjimo teritorijoje nusikalstamų veikų neįvyksta, prevencinė nauda neabejotina. Miesto biudžetui 14-a kamerų per metus atsieina apie 180 tūkst. Lt – tiek paklojama už jų nuomą ir vaizdą monitoriuje stebinčios įmonės paslaugas.
Už tamsą gali tik atsiprašyti
Panevėžyje taupoma ir šviesos sąskaita. Sutemus visi šviestuvai įsižiebia tik miesto centre, tolėliau nuo jo dega kas antras, o kai sugenda – ir kas trečias ar ketvirtas.
„Iš to biednumo negalime siųsti technikos pakeisti kiekvienos perdegusios lempos“, – pripažįsta už miesto apšvietimą atsakingos įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorius Gintaras Petrauskas. Jis skaičiuoja, kad įžiebti visiems šviestuvams iš Savivaldybės biudžeto per metus papildomai reikėtų 200–300 tūkst. Lt.
Anot G. Petrausko, tamsiausiu metų laiku – lapkritį, gruodį – įmonei pasipila gyventojų skundai dėl neapšviestų daugiabučių kiemų, tamsoje skendinčių automobilių aikštelių.
„Nieko negalime atsakyti“, – skėsčioja rankomis direktorius.
Per pastaruosius trejetą metų Savivaldybės finansavimas gatvėms apšviesti sumažėjo nuo 2,3 mln. Lt iki 1,9 mln. Lt, tai yra apie 17 proc. O per tą laiką elektros energija pabrango apie 5–7 proc. Už pusiau apšviestą miestą „Panevėžio gatvėms“ elektros tiekėjams per metus sumoka apie 850 tūkst. Lt.
„Iš beveik 2 mln. Lt, kuriuos gauname iš Savivaldybės, turime dar lempas keisti, tvarkyti, mokesčius sumokėti, vien PVM atiduodama penktadalį tos sumos“, – vardijo G. Petrauskas.
Akmuo į policijos daržą
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė nemano, kad Panevėžyje taip nesaugu, jog sutemus geriau nekelti kojos iš namų, nes gatvėje, kur nėra vaizdo stebėjimo kameros, gresia sutikti agresyvų iš baro šlitiniuojantį girtuoklį.
Valdininkė meta akmenį į policijos daržą.
„Kamerų veiksmingumas priklauso nuo to, kur jos įrengtos ir kaip operatyviai reaguojama į stebėtojo pranešimus. Man tenka susitikti su stebėtojais ir girdžiu, kad policijai reikėtų operatyviau reaguoti“, – „sekundei“ teigė K. Vareikienė.
Tačiau pareigūnus valdininkė giria dėl sučiumpamų girtuoklių. Jos nuomone, neblaivių asmenų nusikaltimų išaugo ne dėl aludėms suteiktos laisvės, o gero policijos darbo.
Direktorė nemato nieko blogo ir dėl sumažėjusio finansavimo „Panevėžio gatvėms“.
„Nieko nėra blogo, jei vienais metais daugiau, kitais mažiau lėšų skiriama remontui“, – galimybę įmonei sutaupyti įžvelgia administracijos vadovė.
Tačiau dėl gatvių apšvietimo ji ir pati nėra patenkinta. K. Vareikienė teigia ne kartą turėjusi pastabų „Panevėžio gatvėms“ dėl tamsaus miesto.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
