Įėjo į istoriją
Panevėžyje kitąmet rugsėjį griaudės Europos vyrų krepšinio
čempionatas, o panevėžiečiai įsimins keturių Tarybos narių, nepakėlusių rankų už
krepšinio fiestą, pavardes.
Kad 2011-aisiais, be dar penkių Lietuvos miestų, rengiančių
Senojo žemyno pirmenybes, pasaulyje būtų minima ir Aukštaitijos sostinė,
nepanoro netgi buvęs Panevėžio meras socialdemokratas Povilas Vadopolas.
Tarybos nariams balsuojant, ar iš Savivaldybės biudžeto
Lietuvos krepšinio federacijai skirti 2,5 mln. litų tam, kad Panevėžyje ne tik
būtų surengtas čempionatas, bet ir per ateinančius penkerius metus organizuotos
bent 24–40 tarptautinių varžybų per metus, eksmeras pareiškė susilaikantis.
Panevėžio socialdemokratų lyderiu pasekė ir du jo partijos
bendražygiai Tarybos nariai – Rimantas Sankauskas bei buvęs ilgametis
Savivaldybės Kūno kulitųūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimgaudas Misiūnas.
Ketvirtoji į Panevėžio istoriją kaip nepalaikiusioji čempionato
idėjos įeis buvusi vicemerė Zita Kukuraitienė. Politikė pareiškė nedalyvausianti
balsuojant.
Už tai, kad mainais už 2,5 mln. litų bent jau artimiausius
penkerius metus Panevėžys garsėtų kaip krepšinio sostinė, balsavo 26 miesto
Tarybos nariai.
Tiek balsų užteko, kad lengviau atsikvėptų ne tik sportininkai,
krepšinio sirgaliai, verslininkai, bet ir specialiai į posėdį atvykusi Lietuvos
krepšinio federacijos vadovybė – prezidentas Vladas Garastas ir generalinis
sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
„Aš pripratęs nervintis. Visą gyvenimą nervinuosi. Bet buvau
truputį užpykęs, kad vyksta diskusijos, kurių neturėtų būti. Reikia pagalvoti,
kad balsuojama už Panevėžį, už jo žmonių geresnį, įdomesnį gyvenimą. Reikia
užmiršti ambicijas. Pozicija, opozicija, frakcija ar partija turi būti nustumtos
šalin, dabar yra vienas žodis – krepšinis, kuris vienijo ir vienija mūsų tautą“,
– teigė V.Garastas.
Pasak jo, Taryba, balsų dauguma pritarusi iš biudžeto atseikėti
2,5 mln. litų krepšiniui, priėmė istorinį sprendimą.
„Jis Panevėžio gyvenimą pakels į kitą lygį. Dabar tą dar sunku
įsivaizduoti, bet pamatysite ateity“, – įsitikinęs federacijos prezidentas.
Panevėžiui priėmus lemiamą sprendimą dėl finansavimo, pasak
federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, pajudės ir čempionato
organizavimo darbai. Nors liepą Lietuvoje dar kartą lankysis FIBA atstovai,
tačiau M.Balčiūnas užtikrino, kad čempionatas Aukštaitijos sostinėje tikrai
įvyks.
Iš mirties taško jau pajudėjęs ir daugiausia rūpesčių kėlęs
krepšininkų apgyvendinimo klausimas. Vienintelio Panevėžyje FIBA keliamus
reikalavimus atitinkančio „Romantic“ viešbučio rekonstrukcijai Europos Sąjunga
skirs beveik 2 mln. Litų, dar tokią pat sumą galintį duoti rėmėją apsiima
surasti Lietuvos krepšinio federacija.
Rizikavo likti be krepšinio
Dar 2005-aisiais Lietuvai gavus teisę rengti 2011-ųjų Europos
vyrų krepšinio čempionatą, Panevėžys nebuvo minimas kaip vienas iš pogrupio
varžyboms tinkamų miestų. Tokia galimybė Aukštaitijos sostinei atsivėrė, kai
mieste iškilo prieštaringai vertinama dešimtis milijonų litų atsiėjusi „Cido“
arena.
Tačiau net ir unikalią areną pasistatęs Panevėžys galėjo likti
be čempionato, jei daugiau nei pusė Tarybos narių būtų pasekę susilaikiusių
keturių savo kolegų pavyzdžiu.
„Porą miestų su malonumu laukia, kad jūs sugriūtumėte. Mes
sakom, kad Panevėžyje žais Lietuvos rinktinė, nors kai kurie miestai siūlo
didžiules sumas, kad būtų žaidžiama pas juos. Mūsų krepšinio rinktinėje irgi
buvo įvairių pažiūrų žmonių, bet išėję į aikštę ir sumušę rankomis puikiausiai
žaidė, nes žinojo, kad kaunasi už Lietuvą. Jūs taip pat turite išplėšti savo
ambicijas ir galvoti ne apie politiką, o Panevėžį“, – prieš balsavimą Tarybos
narius tikino V.Garastas.
Eksmerą ragina susimokėti
Balsuojant, ar krepšiniui atiduoti 2,5 mln. litų, susilaikęs
buvęs meras P.Vadopolas tvirtina, kad tokią poziciją lėmė ne politinės
ambicijos.
„Mes nesame priešai ir norime, kad čempionatas būtų Panevėžyje,
bet čia slypi subtilesni dalykai“, – teigė socialdemokratas. Savo motyvus
P.Vadopolas tvirtino atskleisiantis vėliau.
P.Vadopolas krepšinio fiestai balso neatidavė, nors dar
praėjusiais metais pats už Savivaldybės pinigus važiavo į Lenkijoje vykusį
Europos vyrų krepšinio čempionatą.
„Ar nevertėtų buvusiam merui grąžinti į biudžetą kelionei
išleistų pinigų, jei vyko į čempionatą, nors pats mano, kad Panevėžiui jo
nereikia?“ – replikavo Tarybos narys Dainius Ožalas.
Taip pat susilaikęs R.Sankauskas pateikė vienintelį motyvą –
nebalsavęs už, nes pasigedęs aiškumo, kaip Lietuvos krepšinio federacija
panaudos Panevėžio atseikėtus 2,5 mln. litų.
Daugelį metų Panevėžio sporto reikalus kuravęs socialdemokratas
R.Misiūnas motyvuoja susilaikęs, nes neva krepšiniui milijonus atskaičiavusi
Savivaldybė nuskriaus kitas sporto šakas.
„Panevėžys ant šito aukuro jau yra paklojęs 26 mln. litų arenai
statyti, o dar 2 mln. litų kasmet kainuoja jos išlaikymas. Savo laiku aš
Panevėžyje rūpinausi 40 sporto šakų. Kaip kitos reaguos, jei tiek pinigų
atiduodama krepšiniui?“ – susirūpinimą demonstravo R.Misiūnas.
Tačiau socialdemokratas nebuvo toks geranoriškas sportininkams,
kai metų pradžioje Taryba skirstė šiemetį Savivaldybės biudžetą. Tąkart
R.Misūnas balsavo prieš siūlymą sportui prie numatytų lėšų papildomai pridėti
dar 200 tūkst. litų.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 11 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Apsisprendė. Už tai, kad bent
jau artimiausius penkerius metus Panevėžys garsėtų kaip krepšinio sostinė,
balsavo 26 miesto Tarybos nariai. Tiek užteko, kad lengviau atsikvėptų ne tik
sportininkai, krepšinio sirgaliai, verslininkai, bet ir Lietuvos krepšinio
federacijos vadovybė.
