Pasijuto atstumti
Krekenavos regioninis parkas ir toliau kiršina gyventojus. Antradienį G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje ugdymo bendrija „Žalioji gija“ surengė pokalbį diskusiją „Krekenavos regioninis parkas: nauda gamtai, kultūrai, visuomenei“. Į renginį nebuvo pakviesti Krekenavos apylinkėse gyvenantys žmonės. Tačiau internete radę informaciją krekenaviečiai atvyko ir nekviesti: parko priešininkai ne tik surengė piketą, bet ir iškoneveikė konferencijos dalyvius.
Per dvidešimt Krekenavos gyventojų į G.Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką rinkosi nešini šūkiais ir plakatais, skelbiančiais apie sunkią jų dalią esant regioninio parko teritorijoje. Jie sakė norintys, kad būtų išgirsta ne tik specialistų, bet ir vietinių nuomonė ir problemos. Krekenavos gyventojai pabrėžė nesantys gamtos priešai, bet norintys gyventi kaip ir kiti šalies piliečiai.
Už regioninio parko statuso panaikinimą
kovojantys žmonės tokias diskusijas vadino visuomenės kiršinimu.
„Į konferenciją mūsų niekas nekvietė. Internete aptikę informaciją atskubėjome į pasitarimą su plakatais. Tą slaptą susiėjimą mes suprantame kaip krekenaviečių supriešinimą su miesto žmonėmis. Mums parkas per keliolika metų nieko nedavė, atėmė laisvę ir pajamas. Mes susirinkome žmonėms paaiškinti, kad esame už gamtą, tačiau norime gyventi dabar ir ten pat. Mes kategoriškai pasisakome prieš tokio parko egzistavimą, nes mūsų norai, poreikiai visiškai nepaisomi. Tikrai nesustosime pusiaukelėje, kovosime iki galo“, – „Sekundei“ teigė vienas iš piketo dalyvių krekenavietis Romas Kiltinavičius.
Krekenavos regioninio parko vadovybė nesutinka su vietinių žmonių tikinimu, kad norima sukiršinti gyventojus.
„Mes tikrai nesiruošiame nieko supriešinti. Šis renginys organizuotas visuomenės iniciatyva. Buvo kvietimas parašytas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai. „Žalioji gija“ paprašė organizuoti šį renginį ir mes padėjome. Buvo nutarta supažindinti visuomenę su vertybėmis, geriausiais specialistais“, – sakė Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė.
Ji pripažįsta, kad rasti bendrą kalbą su Krekenavos apylinkių gyventojais jiems sunku.
„Žaliosios gijos“ inicijuotas susitikimas su parko administracija, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte, aplinkosaugininkais, politikais ir kitais vadovais be ginčų ir aštrių replikų neapsiėjo.
Išreiškė pasipiktinimą
Įstatymai Krekenavos regioniniame parke draudžia statyti pastatus, užsiimti įvairia veikla, todėl gyventojams nieko nebelieka, kaip tik reikalauti parko statuso panaikinimo.
„Savo žemėje negaliu nieko statytis, nors jau yra supirktos visos reikalingos medžiagos, jos man kainavo per 300 tūkstančių litų. Regioninio parko vadovybė iš manęs reikalauja detaliųjų planų, nors kitiems rajono ūkininkams to nereikia. Jie nekontroliuojami stato ūkinės paskirties pastatus, o aš dar turiu sumokėti 15 tūkst. litų už detaliuosius planus. Tai nenormali situacija, nebežinau, ko iš manęs nori. Jei ir bus padaryti šie planai, nėra aišku, ar galėsiu juos įgyvendinti. Jūs parkui skyrėte milijonus, bet atsigręžkite ir pažiūrėkite, nuo ko pradėjote. Visi susitvarkėte savo vilas. Kada baigsite tyčiotis iš paprastų žmonių, juk pinigus biudžetui uždirbame mes“, – savo nepasitenkinimą išreiškė Krekenavos ūkininkas Saulius.
Į panašią situaciją pateko ir Krekenavos regioniniame parke gyventi garbaus amžiaus Nijolė.
„Dabar viename name esame įsikūrusios dvi kartos. Ateityje gali būti ir trečioji. Mano sūnus su žmona – jauni ūkininkai. Jie norėtų statytis naują namą, bet tam neturi teisės. Sūnui reikia garažo technikai laikyti, tačiau ir jo negali statytis. Jei norėtų tą daryti, mes jam turėtume dovanoti savo žemę su trobesiais. Mes gyvename savoje žemėje, savame kieme, bet esame suvaržyti iš visų pusių“, – pasakojo viena iš piketo dalyvių.
Per susitikimą buvo galima pastebėti, kad vienas iš nedaugelio krekenaviečiams pritarusiųjų – Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis. Jis išdėstė savo poziciją ir teigė, kad žmones palaikysiantis tiek, kiek reikės.
„Mano tikslas, kad parke žmogus gyventų gražioje, saugioje, švarioje, jaukioje aplinkoje. Kai viskas išsispręs, mes vieni kitiems dėkosime už bendrą darbą ir džiaugsimės gerais rezultatais. Jei parke būtų šlaitai, tvarkinga Nevėžio pakrantė, sutvarkyta infrastruktūra, tikrai nebūtų iškilusi tokia bėda. Svarbu pabrėžti, kad mūsų regioninis parkas yra intensyvios žemdirbystės zonoje. Suprantu – yra ką saugoti, bet gyventojams neturi būti draudžiami elementarūs dalykai – plėtoti ūkį ar statyti ūkinį pastatą“, – tvirtino P.Žagunis.
Plačiau skaitykite lapkričio 27 d.
„Sekundėje“.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Už Krekenavos regioninio parko panaikinimą kovojantys krekenaviečiai diskusijos dalyvius „pasveikino“ piketu.
