Krekenava gali sulaukti naujo įvertinimo, pakeisiančio ne tik požiūrį į jos praeitį, bet ir ateities planus. Miestelis, kurio istorija senesnė už Panevėžio, netrukus atsidurs kultūros paveldo specialistų akiratyje: bus sprendžiama, kokios jo gatvės, pastatai ir kraštovaizdžio elementai verti išskirtinės apsaugos. Nuo šio vertinimo priklausys, kaip Krekenava galės keistis ateityje ir kokias savo vertybes privalės išsaugoti būsimoms kartoms.
Kultūros paveldo specialistai kitą savaitę rinksis į posėdį, kuriame bus vertinama Krekenavos miestelio istorinė dalis.
Vertingųjų savybių bus ieškoma pastatuose, gatvių tinkle, kraštovaizdyje, kuris – vienas gražiausių ir įspūdingiausių, Panevėžio rajone.
Vertingųjų savybių nustatymas turės įtakos tolesnei miestelio raidai. Tai reiškia, kad kultūros paveldo specialistai akyliau stebės statybas ir kitus pokyčius Krekenavoje.
Senesnė už Panevėžį
Pusmetį istorinę Krekenavos dalį tyrinėjusi Kultūros paveldo departamento Metodinio konsultavimo ir teritorijų planavimo skyriaus informacijos rinkimo specialistė Šarūnė Gentvilė pabrėžia šio miestelio, stovinčio kelių sankirtoje, išskirtinumą.
Ji atkreipė dėmesį, kad net ir sovietmečiu, 1969-aisiais, Krekenavos istorinei daliai buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistinio paminklo statusas.
Dabar, praėjus daugiau nei pusę amžiaus, detaliai išnagrinėta, kuo vertinga ir kuo garsi Krekenava.
„O vertinga ji ir istoriniu, ir urbanistiniu, ir architektūriniu, ir archeologiniu, kultūriniu bei kraštovaizdiniu požiūriais“, – tvirtina Š. Gentvilė.
Krekenavos istorija siekia dar XV amžių.
Istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta 1372 m., o nuo 1409 m. Vytauto Didžiojo laikais priklausė Rodų dvaro savininkams.
Turimi duomenys byloja, kad pirmoji bažnyčia Krekenavoje pastatyta 1484 metais, šalia jos įsteigta parapija.
Suteikiant privilegiją statyti bažnyčias, būdavo suteikiama ir teisė rengti turgus, laikyti karčemas, rinkti mokesčius.
Todėl manoma, kad miestelis kūrėsi bažnyčios valdose.
Svarbu tai, kad pro ją driekėsi kelias iš Kauno per Kėdainius į Rygą. Tad per šimtmetį nuo įsikūrimo Krekenava tapo vienu svarbiausiu miesteliu visame regione.
Sparčiai besiplėtusią Krekenavą 1566-aisiais nusiaubė didžiulis gaisras.
Po šios nelaimės imta formuoti taisyklingą miestelio gatvių struktūrą.
Krekenava toliau plėtėsi, o praėjus dar šimtui metų, tapo valsčiaus centru, garsėjusiu amatininkais ir prekybininkais.
Žydų bendruomenė šiame miestelyje įsikūrė XVII–XVIII amžiais.
Žydai statė krautuves, maldos namus. Beje, XIX amžiuje Krekenava pagal gyventojų skaičių buvo kone dvigubai didesnė nei dabar – joje gyveno daugiau nei tūkstantis žmonių.
Pirmasis, paskui ir Antrasis pasauliniai karai, okupacijos, nacių siautėjimai gyventojų gretas gerokai sumažino. Nebėra ir žydų bendruomenės. Tačiau iki šių dienų išliko vertingųjų savybių turinčių jiems priklausiusių pastatų.
Vertinga mišraus plano struktūra
Tarp Krekenavos miestelio istorinės dalies vertingųjų savybių – mišraus plano struktūra.
Esama ir stačiakampių, ir radialinių (nutiestų ratu) miestelio gatvių. Š. Gentvilė pabrėžė, kad centrinė miestelio dalis stačiakampio formos, o pakraščiuose išlikę radialinio plano gatvių.
Vertinga stačiakampio formos centrinė aikštė, dabar vadinama Birutės vardu, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo šurmuliuodavo turgūs.
Žinoma, kad iki XIX amžiaus vidurio aikštė buvo kvadrato formos, o stačiakampe tapo apie 1846 metus.
Iki šių dienų išlikęs tankiausias miestelio užstatymas būtent aplink šią aikštę.
Archeologai yra nustatę, kad centrinėje miestelio dalyje po asfalto ar kitomis dangomis tebėra grindinys.
Paveldo specialistai išskiria ir buvusio žydų kvartalo vietą, esančią į šiaurės vakarus nuo centrinės miestelio aikštės.
Nustatyta, kad XVIII amžiuje žydų kvartale stovėjo pirmoji Krekenavos sinagoga. Ji iki šių dienų neišliko. Tačiau tebėra antroji sinagoga, vadinta ir moterų maldos namais, ir Toros mokykla.
Vertinga ir Krekenavos istorinės dalies tūrinė-erdvinė struktūra. Joje dominuoja Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, pastatyta 1901-aisiais, bei jau minėta sinagoga.
Laisvės, Vytauto, Sodų, Sporto, Kęstučio, Bažnyčios, Kranto gatvėse ir Birutės aikštėje vyrauja vienaukščiai namai, kurių aukštis iki kraigo nuo 4,7 iki 6,84 metro.
Vertingųjų savybių turi ir Krekenavos kraštovaizdis – Nevėžio upės slėnio viršutinė terasa su šios upės bei Lokaušos upelio šlaitais.
Mena akmenines miestelio gatves
Pokariu gimusi krekenaviškė Angelė Pranaitytė sako ypač gerai menanti akmenimis grįstas šio miestelio centrines gatves.
„Tekdavo važiuoti arkliuko traukiamu tėvų vežimu, pamenu, kaip vežimas dardėdavo“, – šypsosi A. Pranaitytė.
Iš tėvų pasakojimų ji žino, kad dabartinėje centrinėje Birutės aikštėje vykdavę didžiuliai turgūs. Kur turgaus būta sovietmečiu, krekenaviškė sako nebegalinti prisiminti.
„O ten, kur dabar veikia Krekenavos turgus, mano vaikystėje būta tako į žydų kvartalą. Aišku, oficialiai niekas jo nevadino žydų kvartalu, taip sakydavo žmonės tik tarpusavyje kalbėdamiesi. Visa buvusi turgaus aikštė buvo apstatyta žydų namukais“, – pasakoja A. Pranaitytė.
O kur dabar stovi Krekenavos seniūnijos administracijos pastatas, pasak krekenaviškės, būta mokyklos bendrabučio, taip pat įkurdinto dviaukščiame žydams priklausiusiame pastate.
„Sinagoga mano vaikystėje, sakyčiau, stovėjo tuščia“, – svarsto vietinė.
