Beveik kas trečias besiskolinantis Lietuvos gyventojas skolinasi kasdienėms gyvenimo išlaidoms, 12 proc. – jau esamoms skoloms padengti, rodo apklausa. Apklausos duomenimis, skolintis trumpalaikio ar vidutinio laikotarpio reikmėms per pastaruosius dvejus metus yra tekę 30 proc. šalies gyventojų. Dar 4 proc. tai ketina daryti artimiausioje ateityje.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad trečdalis respondentų skolinasi stambiems pirkiniams, 29 proc. – kasdienėms išlaidoms, o 12 proc. tokiu būdu padengia ankstesnes skolas.
Kasdienei buičiai bei skoloms grąžinti dažniau skolinasi tie namų ūkiai, kurių pajamos vienam nariui neviršija 500 litų. Be to, tokie žmonės dažniau linkę už skolintus pinigus švęsti asmenines šventes, pavyzdžiui, vestuves.
Tik mažiau nei trečdalis besiskolinančiųjų nurodė, kad jiems svarbios jų finansinės galimybės skolą grąžinti. Dar mažesnė dalis (14 proc.) įvertina skolinimosi sąlygas – palūkanų normą, įmokos dydį, grąžinimo terminus ir pan. Didžiausias postūmis skolintais pinigais papildyti biudžetą yra daikto, paslaugos ar tikslo, kuriam skolinamasi, svarba – tai įvardijo 37 proc. besiskolinančiųjų.
Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, besiskolinantys gyventojai dažnai linkę permesti to sprendimo atsakomybę kreditoriams.
„Tačiau neretai pamirštama, kad dalies informacijos, tokios kaip asmeninės išlaidos, finansiniai įsipareigojimai fiziniams asmenims, artimiausi šeimos planai, darbo keitimas, kreditorius neturi. O šie duomenys gali turėti didžiulę įtaką skolai grąžinti. Todėl grąžinimo galimybes turi vertinti ne tik kreditorius, bet ir asmuo, prašantis kredito“, – įsitikinusi O.Bložienė.
Pasak specialistės, esant nedidelėms pajamoms skolintis smulkioms kasdienėms išlaidoms yra pavojinga: vieną mėnesį skolinti pinigai papildo biudžetą, tačiau kitą – padidina išlaidas dėl paskolos grąžinimo.
„Skolintos lėšos turi kurti vertę. Pavyzdžiui, investicija į išsilavinimą ar amatą didina tikimybę gauti geriau mokamą darbą. Tada ne tik lengviau paskolą grąžinti, bet ir užsitikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę. Už skolintus pinigus perkami drabužiai ar avalynė savo vertę greitai praranda, tačiau paskola, kurią reikia grąžinti, dėl to nemažėja“, – pažymi ekspertė.
Trumpalaikėms ar vidutinio laikotarpio reikmėms dažniausiai skolinamasi iš draugų, giminių ir pažįstamų – šiuos šaltinius įvardijo 41 proc. apklaustųjų. 36 proc. respondentų renkasi vartojimo paskolas bankuose, po penktadalį – greitųjų kreditų bendroves ir lizingo paslaugas.
O.Bložienės teigimu, iš išvardintų skolinimosi šaltinių itin sparčiai auga greitųjų kreditų apimtys. Lietuvos banko duomenimis, įsiskolinimai šioje srityje, įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, pasiekė 76,5 mln. litų.
Prieš pasirašant kredito sutartis derėtų išsamiai su jomis susipažinti ir suprasti jose numatytas sąlygas, perspėja ekspertė.
Sekunde.lt
Sutinku, kad vartojimo kreditas turėtų būti vienkartinis dalykas, kai tikrai sudėtinga situacija yra. Tačiau daugelis žmonių sunkiai gyvena, neužtenka gaunamo atlyginimo, todėl griebiasi šiaudo. Tai ir gaunasi, kad kreditas dengia kreditą.