Kruvinas konfliktas Egipte, prasidėjęs, kai šalies kariuomenė nuvertė pirmąjį demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Morsi, pasiekė naują žiaurumo laipsnį. Vien per praėjusią savaitę aukų skaičius pasiekė kone tūkstantį.
Egipto saugumo pajėgų įvykdytus reidus dviejose islamistų stovyklose Kaire žmogaus teisių stebėtojų grupė „Human Rights Watch“ pavadino didžiausiomis masinėmis žudynėmis šiuolaikinėje Egipto istorijoje. Jungtinės Tautos ragino šalies valdžią įsileisti žmogaus teisių stebėtojus.
Tačiau Egipto karinės valdžios pastangos numalšinti opoziciją įgauna vis didesnį pagreitį. Nušalinto prezidento M. Morsi sulaikymas praėjusią savaitę pratęstas mėnesiui, o šios savaitės pradžioje – dar 15 dienų. Buvęs šalies vadovas atskirose bylose kaltinamas dalyvavimu žiauriuose aktuose ir politine oponentų priespauda.
Šią savaitę Kaire sulaikytas ir kitas Musulmonų brolijos narys, Egipto islamistų dvasinis lyderis Muhammadas Badie. Jam mesti kaltinimai dėl prievartos kurstymo. Dabartinė Egipto valdžia svarsto apskritai uždrausti Musulmonų brolijos veiklą.
Vis dėlto kontroversiškiausia naujiena laikomas buvusio ilgamečio Egipto diktatoriaus Hosni Mubarako paleidimas iš kalėjimo, į kurį jis pateko po 2011 m. įvykusios revoliucijos. H. Mubarakas vis dar kaltinamas sąsaja su šimtų protestuotojų nužudymu per Arabų pavasario sukilimą. Tačiau jam leista palikti įkalinimo įstaigą sumokėjus užstatą ir su sąlyga, kad pasirodys teisme.
Buvusio diktatoriaus išlaisvinimas M. Morsi šalininkų gali būti traktuojamas kaip senojo autokratinio režimo sugrįžimas, ypač vertinant islamistų lyderių sulaikymo kontekste. Baiminamasi, kad tai gali paskatinti tolesnius prievartos protrūkius šalyje.
JAV įtaka ir pinigai
Sparčiai blogėjanti situacija Egipte rūpi ne tik šalims kaimynėms, bet ir JAV, daug metų remiančioms šią valstybe finansiškai. Daugiau kaip tris dešimtmečius JAV teikiama karinė ir ekonominė pagalba Egiptui laikoma regiono stabilumo garantu.
Iš 1,55 mlrd. JAV dolerių (apie 4 mlrd. litų) pagalbos didžioji dalis (1,3 mlrd. dolerių, arba 3,37 mlrd. litų) skirta karinėms reikmėms. Ekonominė pagalba įvairiems amerikiečių inicijuojamiems vystymosi projektams sudaro 250 mln. dolerių (per 647 mln. litų).
Pagal JAV galiojančius įstatymus pareigūnams padarius išvadą, kad Egipto kariuomenės veiksmai laikytini perversmu, valstijos būtų priverstos nutraukti paramos teikimą ginkluotosioms pajėgoms. Iki šiol JAV prezidento Baracko Obamos administracija M. Morsi nušalinimą vengė vadinti perversmu.
Visgi nesiliaujančios smurto bangos Egipte paskatino amerikiečius persvarstyti pagalbos teikimą. Praėjusios savaitės pabaigoje JAV nusprendė sustabdyti ekonominių programų, kuriose tiesiogiai dalyvauja Egipto valdžia, finansavimą. Tiesa, sprendimas neturi didelio poveikio šiuo metu šalį valdančiai kariuomenei, kuri yra labiau priklausoma nuo vis dar teikiamos karinės paramos.
Nutrauks ar ne?
Anot neoficialių šaltinių, B. Obamos administracija nutarė kuriam laikui sustabdyti ir karinės pagalbos teikimą Egiptui. Tačiau JAV pareigūnai tokias kalbas neigia ir pabrėžia, kad šiuo metu pagalba Egiptui tik peržiūrima.
Tokios peržiūros tikslas, pasak Baltųjų rūmų atstovo Josho Earnesto, yra nustatyti, kokį poveikį konfliktas Egipte gali turėti JAV nacionaliniam saugumui. Taip pat esą norima nustatyti, ar Egiptas artėja prie amerikiečiams priimtino tikslo – „greito sugrįžimo prie demokratiškai išrinktos civilių valdžios“.
Tiesa, Egipto karinei valdžiai už finansinę paramą karinėms reikmėms daug svarbesnė galimybė iš JAV įsigyti pažangios karo technikos bei vykdyti bendras karines pratybas. Šios, kaip ir amerikiečių gamintų naikintuvų pristatymas į Egiptą, pastaruoju metu buvo atšauktos. Tačiau B. Obamos administracijos pareigūnai nevisiškai tikri, kad karinės paramos Egiptui nutraukimas paskatintų šią šalį grįžti prie demokratijos.
Tokią JAV poziciją sustiprino ir Saudo Arabijos princas Saudas al Faisalas. Jis pranešė esąs pasiryžęs teikti paramą Egipto valdžiai tai nustojus daryti Vakarams. Saudo Arabijos pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos valstybės, tokios kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ar Kuveitas. Dėl to visiškai nutraukusios paramos teikimą JAV greičiausiai ne tik nesulauktų norimo Egipto valdžios elgesio pokyčio, bet ir visiškai prarastų ilgą laiką regione išlaikytą įtaką.
Be to, finansinė pagalba Egiptui suteikia amerikiečiams ne vien galimybę švelniosios galios priemonėmis daryti įtaką šiai valstybei. Bendradarbiauti su Egiptu JAV palanku ir dėl to, kad tai leidžia naudotis ekonomiškai svarbiu Sueco kanalu, skraidyti virš Afrikos valstybės teritorijos. O karinės įrangos tiekimas Egiptui padeda pasipelnyti ne vienai stambiai amerikiečių korporacijai.
Kištis pavojinga
Poziciją dėl situacijos Egipte išsakė įvairūs tarptautinės bendruomenės veikėjai, palaikantys vieną ar kitą konflikto šalį. Islamistus remia Turkija, Afganistanas, Kataras. Dauguma Persijos įlankos valstybių palaiko šiuo metu Egiptą valdančią kariuomenę.
Anot kai kurių ekspertų, užsienio šalims kištis į vidinį Egipto konfliktą yra pavojinga. Kariuomenė siekia iš valstybės gyvenimo kone visiškai eliminuoti islamistus, o šie žada nenurimti, kol į prezidento postą bus grąžintas M. Morsi.
Abiem nesutariančioms šalims užimant gana radikalias pozicijas, išorinis palaikymas esą neskatina ieškoti kompromiso. Dėl to jau dabar baiminamasi, kad, situacijai negerėjant, Egipte gali įsiplieksti pilietinis karas.
