Didžiulis simbolis
Vakar 300 kvadratinių metrų Laisvės aikštės uždengė plakatas,
ant kurio nupieštas kraujo lašas simbolizavo donorystės idėjas. Taip į Pasaulinę
kraujo donorų dieną miestiečių dėmesį nusprendė atkreipti Nacionalinis kraujo
centras. Šalia pastatytose palapinėse praeiviai buvo kviečiami aukoti
kraujo.
„Taip norime išgarsinti kraujo donorystę, kad žmonės nebūtų
abejingi skausmui, ateitų ir duotų kraujo“, – kalbėjo VšĮ Nacionalinio kraujo
centro Panevėžio filialo donorų organizatorė Dijana Sereikienė.
Atrodo, kad medikų norai vakar buvo išgirsti – vien per pirmą
renginio valandą į jų prašymą atsiliepė per dvidešimt panevėžiečių. Lauko
ligoninės tipo lovose gulintieji pasakojo, kad aukoti kraujo juos verčia mintis,
jog vieną dieną jo gali prireikti ir patiems arba artimiesiems.
„Kraujo duodu ne taip dažnai, bet jei pasitaiko galimybė –
visada. Galbūt man kada nors jo prireiks. Visą laiką ėjau savo noru“, – teigė
panevėžietė Tatjana Bilinskaja.
„Man kraujo negaila. O kas, jeigu pačiam kada nors jo reikės?
Daryk gera kitiems ir jie tau geru atsilygins. Kraujo duodu jau penkioliktą
kartą – nė sykio blogai nepasijutau“, – tvirtino Borisas Bilinskis.
Jaunas vyras pasakojo, kad kraujo neatlygintinai aukoja penkis
kartus per metus, tai maždaug tiek, kiek iš žmogaus jo galima paimti per tą
laiką.
Tolima svajonė
Ketvirtą kartą minima Pasaulinė kraujo donorų diena, pasak
akcijos rengėjų, Panevėžyje kasmet įgyja vis didesnį mastą. Kiekvienais metais
daugėja neatlygintinai paaukoti kraujo nusprendusių miestiečių.
Skaičiuojama, kad pirmais metais neatlygintinai kraujo paaukojo
30 panevėžiečių, paskui jų buvo jau penkiasdešimt, o pernai – septyniasdešimt.
„Šiemet būtų gražu, jei sulauktume šimto žmonių, bet mes
nepajėgūs priimti tiek donorų. Kraujo donorystės idėjos visuomenėje po truputį
plinta, bet apie tai reikia nuolat kalbėti. Labai smagu, kai nemokamai duoti
kraujo žmonės patys pasisiūlo, į akciją įsijungia įstaigos, organizacijos,
mokyklos“, – miestiečių geranoriškumu džiaugėsi D.Sereikienė.
Iki šiol į kraujo centrus užsuka ir tokių, kurie už donorystę
nori gauti pinigų. Už 450 mililitrų kraujo jiems mokama 40 litų, tačiau daugėja
ir nemokamos donorystės šalininkų. Jų skaičius nėra pastovus. Vieną mėnesį tokių
žmonių gali būti iki 50 procentų visų kraujo donorų, o kitą mėnesį šis procentas
krinta iki trisdešimties ar keturiasdešimties.
„Mūsų svajonė – kad visi donorai kraujo duotų neatlygintinai,
nes toks kraujas dažniausiai būna saugus. Aukojantysis nemeluoja, kokiomis
ligomis persirgo, neateina apsiblausęs po vakarykščių išgertuvių. O jei turi
kokių nors problemų, pasidalina jomis su savo daktare“, – neatlygintinos
donorystės privalumus vardijo D.Sereikienė.
Tačiau tokios medikų mintys kol kas tik svajonė, nes būna, kad,
staiga pritrūkus vienos ar kitos grupės kraujo, centro darbuotojai patys
stengiasi surasti donorų. Tada nelieka kitos išeities – tenka mokėti
pinigus.
Vardino donorystės privalumus
Visuomenėje vyraujantis įsitikinimas, kad reikalingiausias ir
vertingiausias retų grupių kraujas, nėra visai tikslus. Daugiausia žmonių gimsta
turėdami pirmą kraujo grupę, todėl medikams dažniausiai reikia šios kraujo
grupės atsargų. Tačiau neretai būna ir taip, kad staiga padaugėja ligonių,
kuriems trūksta ir retesnių grupių kraujo.
„Šią savaitę labiausiai reikėjo pirmos ir antros grupės kraujo,
o po savaitės jau gali reikėti trečios grupės, nors dabar, atrodo, tokio
netrūksta. Viskas gali keistis labai greitai“, – teigė Nacionalinio kraujo
centro donorų organizatorė.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 19 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
Nuotr. REKORDAS. Vakar ant Laisvės aikštės
grindinio ištiestas apie 300 kvadratinių metrų dydžio plakatas yra didžiausias
kada nors kraujo donorystės idėjai propaguoti pagamintas agitacinis
piešinys.
