J.Pauliuko šeimos klinikoje kas antrą šeštadienį
konsultuoja, gydo ir operuoja (ligoniai, kuriuos reikia operuoti, operuojami
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos
skyriuje) angiochirurgas profesorius Povilas Pauliukas.
Konsultuojami, gydomi ir operuojami ligoniai, sergantys kojų venų, arterijų ir smegenis maitinančių arterijų ligomis, taip pat tie, kurių išsiplėtusios ir nekomplikuotos kojų paviršinės venos, bei turintieji dėl šios priežasties žaizdas blauzdose, sergantieji paviršinių venų uždegimais, kai susidaro trombos.
Konsultuojami ir gydomi ligoniai, sergantys giliųjų venų ligomis: jų trombozėmis, pirminiu ir antriniu giliųjų venų vožtuvų nepakankamumu. Esant neaiškios kilmės kojų tinimui būtina pasikonsultuoti su angiochirurgu, jis nustatys tinimo priežastį. Esant kojų arterijų susiaurėjimams ar užakimams pirmiausia atsiranda kojų skausmas einant, ypač lipant į įkalnę. Jei laiku negydoma ar neoperuojama, atsiranda nuolatiniai ligotos kojos skausmai ir tada, kai būnama ramiai, ypač naktį, o dar vėliau prasideda ir kojos gangrena. Visais atvejais angiochirurgas nustatys kojų skausmų priežastį ir bus paskirtas teisingas gydymas, o kartais būtina ir operacija. Svarbu laiku ją atlikti, neleisti kojai gangrenuoti, nes tada belieka ją tik amputuoti.
Profesorius Povilas Pauliukas konsultuoja ir operuoja ligonius, sergančius visų arterijų ligomis, taip pat ir pilvo aortos susiaurėjimu, užakimu ar aneurizma (išsiplėtimu, kuris gali plyšti ir ligonis staigiai miršta nuo nukraujavimo į pilvą). Sunkiai pasiduodančio ar visai nepasiduodančio gydymui didelio kraujospūdžio priežastimi dažniausiai būna inkstų arterijų susiaurėjimai, jie taip pat yra diagnozuojami ir koreguojami – išplečiant balionėliu ar operuojant, priklausomai nuo situacijos. Jei ligonis praranda daug svorio ir jį kamuoja skausmai pavalgius, tai yra didelė tikimybė, kad užakusios ar susiaurėjusios žarnyno ir kitus vidurius maitinančios arterijos. Tai taip pat nesudėtinga diagnozuoti ir atkurti normalią šių arterijų kraujotaką.
Po šių operacijų ligoniai visiškai pasveiksta, vėl gali normaliai valgyti, jų svoris pasidaro normalus. Smegenis maitinančių arterijų susiaurėjimai ar užakimai sukelia daug įvairių simptomų: grėsmingiausias iš jų yra paralyžius, kai visiškai užsikemša miego ar slankstelinė arterija. Jei ligoniui buvo trumpam apsilpusi ar nutirpusi kuri nors kūno pusė ar tik ranka ar koja, ar veidas, sutrikusi kalba ar trumpam aptemęs regėjimas viena akimi, ypač jeigu kartu buvo dar ir nutirpimas ar nusilpimas priešingos pusės rankos ar veido, rečiau kojos, tai yra labai didelė tikimybė, kad greit bus insultas ir paralyžius. Tokie simptomai paprastai būna esant kritiniam vidinės miego arterijos susiaurėjimui.
Angiochirurgas, ištyręs ligonį ultragarsu, tai gali lengvai diagnozuoti ir atlikus operaciją (išvalius susiaurėjusią miego arteriją) žmogus išgelbėjamas nuo insulto ir gali toliau ramiai gyventi. Be to, tokiems ligoniams ištiriamos visos smegenis maitinančios arterijos, prireikus profilaktiškai koreguojamos ir kitos susiaurėjusios arterijos, ligonis yra nuolat sekamas angiochirurgo ir paprastai galima nebebijoti insulto pavojaus, be to, žmonės išvaduojami nuo kitų smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų.
Kiti dažniausiai pasitaikantys smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai, kurie būna esant slankstelinių arterijų susiaurėjimams ar persilenkimams yra: galvos svaigimas, lygsvaros sutrikimas, pykinimas, kartais net vėmimas, gali “suktis” aplink ligonį kambarys, ūžimas ar cypimas ausyse ar galvoje, mirgėjimas ar net aptemimas akyse, dvejinimasis, galvos skausmas. Tokiems ligoniams dažnai neteisingai diagnozuojama migrena, jos gydymas, aišku, būna neefektyvus.
Galvos skausmus panaikina smegenų kraujotakos korekcija. Esu išoperavęs labai daug ligonių, kurie prieš tai buvo nesėkmingai gydomi nuo migrenos ir dabar jie visiškai sveiki. Slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumui būdinga, kad ligoniai blogai jaučiasi tvankiose patalpose, kartais jie net alpsta (praranda sąmonę dėl per mažos smegenų kraujotakos). Juos pykina važiuojant automobiliu, supantis sūpuoklėse ar karuselėje. Jie greitai išsenka dirbdami protinį darbą, dažnai būna sutrikęs miegas, padidėjęs nervingumas, išsireguliavusi vegetacinė nervų sistema.
Slankstelinės arterijos dažnai turi įgimtų anomalijų: gali iš viso nebūti vienos iš slankstelinių arterijų arba ji būti nevisiškai išsivysčiusi, siaurutė, gali atsišakoti ne iš poraktinės arterijos, o iš aortos lanko, įeiti į stuburą ne normaliame aukštyje, o vienu ar keliais slanksteliais aukščiau (tokiu atveju ji yra prismaugta prie stuburo prieš stuburą esančių raumenų), gali būti persmaugta su simpatiniu nervu ar užspausta kaklo raumenų. Šie ir kiti įgimti slankstelinių arterijų pakitimai lemia vaikų ir paauglių smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus. Daugumą iš jų galima nesunkiai koreguoti ir tada ligonis tampa visiškai sveikas. Nediagnozavus ir nekoregavus šių įgimtų slankstelinių arterijų pakitimų ligonis pasmerkiamas visą gyvenimą būti nevisavertis, turi kentėti dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Tokie vaikai dažniausiai nesugeba normaliai mokytis, negali įgyti geros profesijos, kartais net būna protiškai atsilikę.
Povilas Pauliukas, Vilniaus universiteto profesorius, angiochirurgas. Vasario 11 d. atvyks į Stoties g. 49-6, Panevėžyje. Tel. (8-699) 81010.
