Konsultuojami, gydomi ir operuojami ligoniai, sergantys kojų venų, arterijų ir smegenis maitinančių arterijų ligomis. Konsultuojami ir operuojami ligoniai, sergantys išsiplėtusiomis nekomplikuotomis kojų paviršinėmis venomis bei dėl šios priežasties turintys žaizdas blauzdose, sergantys paviršinių venų uždegimais, kai susidaro trombai. Taip pat konsultuojami ir gydomi ligoniai, sergantys giliųjų venų ligomis: jų trombozėmis, pirminiu ir antriniu giliųjų venų vožtuvų nepakankamumu.
Esant neaiškios kilmės kojų tinimui būtina pasikonsultuoti su angiochirurgu ir jis nustatys tinimo priežastį. Esant kojų arterijų susiaurėjimams ar užakimams pirmiausia atsiranda kojų skausmas einant, ypač lipant į įkalnę. Jei laiku negydoma ar neoperuojama, atsiranda nuolatiniai ligotos kojos skausmai ir būnant ramiai, ypač naktį o dar vėliau prasideda ir kojos gangrena. Visais atvejais angiochirurgas nustatys kojų skausmų priežastį ir bus paskirtas tinkamas gydymas, o kartais būna būtina ir operacija. Svarbu laiku ją atlikti, neleisti kojai gangrenuoti, nes tada belieka ją tik amputuoti.
Profesorius Povilas Pauliukas konsultuoja, ištiria ultragarsu ir operuoja ligonius, sergančius visomis arterijų ir venų ligomis, taip pat pilvo aortos susiaurėjimu, užakimu ar aneurizma (išsiplėtimu, kuris gali plyšti ir ligonis staigiai miršta nuo nukraujavimo į pilvą). Sunkiai pasiduodančio ar visai nepasiduodančio gydymui didelio kraujospūdžio priežastimi dažniausiai būna inkstų arterijų susiaurėjimai. Jie taip pat diagnozuojami ir koreguojami – jos išplečiamos balionėliu ar operuojant, tai lemia situacija. Jei ligonis praranda daug svorio ir jį kamuoja skausmai pavalgius, yra didelė tikimybė, kad užakusios ar susiaurėjusios žarnyno ir kitos vidurius maitinančios arterijos.
Tai nesudėtinga diagnozuoti ir atkurti normalią šių arterijų kraujotaką. Po šių operacijų ligoniai visiškai pasveiksta, vėl gali normaliai valgyti, jų svoris tampa normalus. Smegenis maitinančių arterijų susiaurėjimai ar užakimai sukelia daug įvairių simptomų: grėsmingiausias iš jų yra paralyžius, kai visiškai užsikemša miego ar slankstelinė arterija. Jei ligoniui buvo trumpam apsilpusi ar nutirpusi kuri nors kūno pusė ar tik ranka, koja ar veidas, sutrikusi kalba ar trumpam aptemęs regėjimas viena akimi, ypač jeigu dar buvo ir nutirpusi ar nusilpusi kita rankos ar veido pusė, rečiau – kojos, tai yra labai didelė tikimybė, kad ligoniui greit įvyks insultas su paralyžiumi.
Tokie simptomai paprastai būna esant kritiniam vidinės miego arterijos susiaurėjimui. Angiochirurgas, ištyręs ligonį ultragarsu, tai gali lengvai diagnozuoti ir atlikus operaciją (išvalius susiaurėjusią miego arteriją) ligonis išgelbstimas nuo insulto ir gali ramiai gyventi, nebijodamas insulto. Be to, tokiems ligoniams nuodugniai ištiriamos visos smegenis maitinančios arterijos ir prireikus profilaktiškai koreguojamos ir kitos susiaurėjusios arterijos, ligonis yra nuolat sekamas kraujagyslių chirurgo ir dažniausiai ligoniams nebekyla insulto pavojus, be to, jie išvaduojami nuo kitų smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Būtinai turėtų pasitikrinti savo kaklo arterijas jau persirgusieji išeminiu smegenų insultu, jeigu jie dar nėra beviltiškai paralyžiuoti, nes yra didelė tikimybė, kad insultas pasikartos, nes dažnai būna susiaurėjusios kelios kaklo arterijos, gali užakti dar viena arterija ir įvyks antras ar trečias insultas.
Kiti dažniausiai pasitaikantys smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai, kurie būna esant slankstelinių arterijų susiaurėjimams ar persilenkimams: galvos svaigimas, lygsvaros sutrikimas, pykinimas, kartais net vėmimas, gali „suktis“ apie ligonį kambarys, girdisi ūžimas ar cypimas ausyse ar galvoje, akyse mirga ar net aptemsta, dvejinasi, skauda galva. Tokiems ligoniams dažnai neteisingai nustatoma migrena, jos gydymas, aišku, būna neefektyvus. Galvos skausmus panaikina smegenų kraujotakos korekcija.
Esu išoperavęs labai daug ligonių, kurie prieš tai buvo nesėkmingai gydomi nuo migrenos. Dabar jie visiškai sveiki. Slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumui būdinga, kad ligoniai blogai jaučiasi tvankiose patalpose, kartais jie net alpsta (praranda sąmonę dėl per mažos smegenų kraujotakos). Juos pykina važiuojant automobiliu, supantis sūpuoklėse ar karuselėje. Jie greitai išsenka dirbdami protinį darbą, dažnai būna sutrikęs miegas, padidėjęs nervingumas, išsireguliavusi vegetacinė nervų sistema.
Slankstelinės arterijos dažnai būna su įgimtomis anomalijomis: gali iš viso nebūti vienos iš slankstelinių arterijų arba ji būti ne visiškai išsivysčiusi, siaurutė, gali atsišakoti ne iš poraktinės arterijos, o iš aortos lanko, įeiti į stuburą ne įprastame aukštyje, o vienu ar keliais slanksteliais aukščiau (tokiu atveju ji yra prismaugta prie stuburo prieš stuburą esančių raumenų), gali būti persmaugta su simpatiniu nervu ar užspausta kaklo raumenų. Šie ir kiti įgimti slankstelinių arterijų pakitimai lemia vaikų ir paauglių smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus. Daugumą iš jų galima nesunkiai koreguoti ir tada žmogus visiškai pasveiksta. Nediagnozavus ir nekoregavus šių įgimtų slankstelinių arterijų pakitimų ligonis pasmerkiamas visą gyvenimą būti nevisaverčiu, jis kenčia dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Tokie vaikai dažniausiai nesugeba normaliai mokytis, negali įgyti geros profesijos, kartais net būna protiškai atsilikę.
