Pauliuko šeimos klinikoje kas antrą šeštadienį
konsultuoja, gydo ir operuoja (ligoniai, kuriuos reikia operuoti, operuojami
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos
skyriuje) angiochirurgas profesorius Povilas Pauliukas. Konsultuojami, gydomi ir
operuojami ligoniai, sergantys kojų venų, arterijų ir smegenis maitinančių
arterijų ligomis. Konsultuojami ir operuojami ligoniai, sergantys
išsiplėtusiomis nekomplikuotomis kojų paviršinėmis venomis bei turintys dėl šios
priežasties žaizdas blauzdose ar paviršinių venų uždegimus, kai susidaro trombai.
Taip pat konsultuojami ir gydomi ligoniai, sergantys giliųjų venų ligomis: jų trombozėmis, pirminiu ir antriniu giliųjų venų vožtuvų nepakankamumu. Esant neaiškios kilmės kojų tinimui, būtina pasikonsultuoti su angiochirurgu, jis nustatys tinimo priežastį. Esant kojų arterijų susiaurėjimams ar užakimams pirmiausia atsiranda kojų skausmas einant, ypač lipant į įkalnę.
Jei laiku negydoma ar neoperuojama, atsiranda nuolatiniai ligotos kojos skausmai ir esant ramybės būsenos, ypač naktį, o dar vėliau prasideda ir kojos gangrena. Visais atvejais angiochirurgas nustatys kojų skausmų priežastį ir bus paskirtas tinkamas gydymas, o kartais gali ir operuoti. Svarbu laiku ją atlikti, neleisti kojai gangrenuoti, nes tada belieka ją tik amputuoti.
Profesorius Povilas Pauliukas konsultuoja ir operuoja ligonius, sergančius visų arterijų ligomis, taip pat ir pilvo aortos susiaurėjimu, užakimu ar aneurizma (išsiplėtimu; jis gali plyšti ir ligonis staigiai miršta nuo nukraujavimo į pilvą). Sunkiai gydomo ar visai nepasiduodančio gydyti didelio kraujospūdžio priežastimi dažniausiai būna inkstų arterijų susiaurėjimai, jie taip pat yra diagnozuojami ir koreguojami – jos išplečiamos su balionėliu ar operuojant, tai priklauso nuo situacijos. Jei ligonis praranda daug svorio ir jį kamuoja skausmai pavalgius, yra didelė tikimybė, kad užakusios ar susiaurėjusios žarnyno ir kitus vidurius maitinančios arterijos. Nesudėtinga diagnozuoti ir atkurti normalią šių arterijų kraujotaką. Po šių operacijų ligoniai visiškai pasveiksta, vėl gali normaliai valgyti ir grįžta normalus jų svoris. Smegenis maitinančių arterijų susiaurėjimai ar užakimai sukelia daug įvairių simptomų.
Grėsmingiausias iš jų – paralyžius, kai visiškai užsikemša miego ar slankstelinė arterija. Jei ligoniui buvo trumpam apsilpusi ar nutirpusi kuri nors kūno pusė ar tik ranka, koja ar veidas, sutrikusi kalba ar trumpam aptemęs regėjimas viena akimi, ypač jeigu dar buvo ir nutirpusi ar nusilpusi kitos pusės ranka ar veidas, rečiau – koja, tada yra labai didelė tikimybė, kad ligoniui greit bus insultas, jį paralyžiuos. Tokie simptomai paprastai būna esant kritiniam vidinės miego arterijos susiaurėjimui. Tai angiochirurgas, ištyręs ligonį ultragarsu, gali lengvai diagnozuoti ir atlikus operaciją (išvalius susiaurėjusią miego arteriją) ligonis išgelbstimas ir gali toliau ramiai gyventi, nebijodamas insulto.
Be to, tokiems ligoniams ištiriamos visos smegenis maitinančios arterijos ir prireikus profilaktiškai koreguojamos ir kitos susiaurėjusios arterijos, ligonis yra nuolat stebimas angiochirurgo ir dažniausiai žmogui nebegresia ne tik insultas, jis išvaduojamas ir nuo kitų smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Kiti dažniausiai pasitaikantys smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai, kurie būna esant slankstelinių arterijų susiaurėjimams ar persilenkimams, yra: galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, kartais net vėmimas, gali “suktis” aplink ligonį kambarys, girdisi ūžimas ar cypimas ausyse ar galvoje, būna mirgėjimas ar net aptemimas akyse, dvejinimasis, galvos skausmas. Tokiems ligoniams dažnai neteisingai nustatoma migrenos diagnozė ir gydymas, aišku, būna neefektyvus. Galvos skausmus panaikina smegenų kraujotakos korekcija. Esu išoperavęs labai daug ligonių, kurie prieš tai buvo nesėkmingai gydomi nuo migrenos ir dabar yra visiškai sveiki.
Slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumui būdinga, kad ligoniai blogai jaučiasi tvankiose patalpose, kartais jie net alpsta (praranda sąmonę dėl sutrikusios smegenų kraujotakos). Juos pykina važiuojant automobiliu ar supantis sūpuoklėse, karuselėje. Jie greitai išsenka dirbdami protinį darbą, dažnai kankina nemiga, padidėjęs nervingumas, išsireguliavusi vegetacinė nervų sistema. Slankstelinės arterijos dažnai turi įgimtų anomalijų: gali iš viso nebūti vienos iš slankstelinių arterijų arba ji gali būti ne visiškai išsivysčiusi, siaurutė, gali išsišakoti ne iš poraktinės arterijos, o iš aortos lanko, įeiti į stuburą ne normaliu aukščiu, o vienu ar keliais slanksteliais aukščiau (tada ji yra prismaugta prie stuburo prieš stuburą esančių raumenų), gali būti persmaugta su simpatiniu nervu ar užspausta kaklo raumenų.
Šie ir kiti įgimti slankstelinių arterijų pakitimai lemia vaikų ir paauglių smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus. Daugumą iš jų galima nesunkiai koreguoti ir tada ligonis tampa visiškai sveikas. Nediagnozavus ir nepakoregavus šių įgimtų slankstelinių arterijų pakitimų, ligonis pasmerkiamas visą gyvenimą būti nevisaverčiu, kenčiančiu dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Tokie vaikai dažniausiai nesugeba normaliai mokytis, negali įgyti geros profesijos, kartais net būna protiškai atsilikę.
Dėl registracijos kreiptis registratūroje, Stoties g. 49, arba tel. (8-699) 81010.
Povilas Pauliukas
Vilniaus universiteto profesorius, angiochirurgas
