Kas mėnesį suskaičiuoti daugiabučio namo gyventojus ir apie tai informuoti atliekas tvarkančią įmonę „Panevėžio specialus autotransportas“ – tokį įpareigojimą namų bendrijų pirmininkams skyrė minėta Panevėžio miesto savivaldybės įmonė.
Tačiau ne visi namų bendrijų vadovai nuolankūs. Nevėžio gatvės 40A namo bendrijos pirmininkas Antanas Baranauskas pasipriešino, jo nuomone, absurdiškai tvarkai.
„Mūsų name šimtas butų. Kiekvieną mėnesį atlikti gyventojų reviziją nerealu. Du kartus esu informavęs apie į užsienį išvykusius gyventojus, bet nuolat tikrinti, kiek viename ar kitame bute gyvena žmonių, neįmanoma. Juolab kad gyventojų kaita nemaža, keičiasi ir nuomininkai“, – sakė vyras.
A. Baranauskui neramu, kad atsisakęs pranešti apie namo gyventojų migraciją gali būti nubaustas. Pasak jo, atliekų tvarkytojai namų bendrijų pirmininkams yra pakišę pasirašyti sutartis, kurių viename iš punktų numatyta atsakomybė už nepranešimą apie pasikeitusį gyventojų skaičių.
Namo Nevėžio gatvėje bendrijos pirmininkas jos nepasirašė, bet mano, kad parašo nepadėjimas šiuo atveju nieko nereiškia.
A. Baranauskas, norėdamas išsiaiškinti, ar namų bendrijų pirmininkai teisėtai verčiami būti prievaizdais ir informatoriais, kreipėsi į miesto Savivaldybę, Butų ūkį, iš kurio namas perka administravimo paslaugas, tačiau aiškaus atsakymo taip ir negavo.
Tada vyras pasibeldė į Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje Rasos Šošič duris. Pastaroji patarė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą. Žmogus jai surašė paklausimą, bet gavęs atsakymą ir vėl liko it musę kandęs.
„Vartotojų teisių gynėjai, užuot aiškiai atsakę į mano klausimą, išdėstė savo nuomonę dėl atliekų tvarkymo tarifų. Iš atsakymo supratau, kad juos nustatydama Savivaldybė su įstatymais neprasilenkė. Aš jai dėl to priekaištų ir nereiškiau“, – pasakojo A. Baranauskas.
Dauguma uolūs
„Panevėžio specialaus autotransporto“ rinkodaros vadybininkė Indra Vaičienė patvirtino, kad daugiabučių namų bendrijų pirmininkų prašoma informuoti apie pasikeitusį gyventojų skaičių. Jeigu skaičius nesikeičia, pranešti nereikia – kitą mėnesį bendrija gauna tą pačią sąskaitą tam pačiam gyventojų skaičiui.
Pasak specialistės, dauguma pirmininkų į minėtą prašymą reagavo labai geranoriškai, reguliariai informuoja įmonę apie jų name pasikeitusį gyventojų skaičių.
„Pastaruoju metu gyventojų daugiabučiuose mažėja. Jaunimas išvažiuoja mokytis į kitus miestus, daug gyventojų emigruoja į užsienį. Yra namų, kuriuose lieka daug tuščių butų, nes garbaus amžiaus jų savininkai miršta“, – kalbėjo I. Vaičienė.
„Panevėžio specialus autotransportas“ gauna informaciją apie gyventojų skaičiaus pokytį tik iš tų namų, kuriuos jis administruoja, pirmininkų.
Tačiau tarp 230 daugiabučių bendrijų, su kuriomis „Panevėžio specialus autotransportas“ yra sudaręs sutartis, Nevėžio g. 40A namo nėra. Pasak I. Vaičienės, tie namai, kurie yra sudarę sutartis su bendrove Panevėžio butų ūkis, turi patys pranešti apie išvykimą arba tai turi padaryti namų bendrijų pirmininkai.
Tiksliai suskaičiuoti neįmanoma
Bendrovės Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys sakė, kad jie suskaičiuoja, kiek jų administruojami namai turi mokėti už atliekų tvarkymą įmonei „Panevėžio specialus transportas“, ir tą sumą įtraukia į bendrą namo sąskaitą.
Direktorius patvirtino, kad su daugiabučių namų bendrijomis įmonė yra sudariusi sutartis, kurių vienas iš punktų sako, kad bendrijų pirmininkai turi informuoti apie pasikeitusį gyventojų skaičių.
Tačiau jie esą neverčiami tapti sekliais, privalančiais raportuoti, kiek tą ar kitą mėnesį jų name gyveno žmonių.
„To padaryti tiesiog neįmanoma. Kaip žinoma, gyvenamosios vietos deklaravimo gyventojai neprivalo derinti nei su namo bendrijos pirmininku, nei su mūsų įmone, nei su atliekų tvarkytojais. Butuose realiai gyvenančių žmonių skaičius nuolat keičiasi. Sužiūrėti kiekvieną atsikrausčiusį ar išsikrausčiusį tikrai sunku. Namų bendrijų pirmininkų prašome informuoti tais atvejais, kai jie žino, jog, pavyzdžiui, šeima ar kas nors iš jos narių išvyko dirbti į užsienį“, – kalbėjo jis.
G. Ruzgio teigimu, yra labai pareigingų pirmininkų.
Jo nuomone, racionaliau atliekų tvarkymo įkainius nustatyti ne pagal žmonių skaičių, kaip dabar, o pagal butų plotą.
„Pripažinkime, kad dabar negalime tiksliai suskaičiuoti bute gyvenančių žmonių. Manau, kad daugiabučiuose ne taip mažai žmonių, kurie naudojasi atliekų tvarkymo paslauga, bet už ją nemoka“, – sakė jis.
Penkiolika metų Vilniaus gatvės 8-ojo namo bendrijos pirmininkės pareigas ėjusi Ramutė Čyžienė stebisi, kad kai kurių namų pirmininkai taip neigiamai reaguoja į prašymą pranešti apie pasikeitusį gyventojų skaičių.
Pasak jos, jiems reikėtų suprasti, kad jie paslaugą daro ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir sau.
„Juk už tuos, kurie nemoka, sumokame mes visi. Dėl to mums brangsta atliekų tvarkymas. Turėtume būti pilietiški ir siekti, kad mažėtų piktnaudžiautojų“, – kalbėjo ji.
Būdama namo bendrijos pirmininkė R. Čyžienė puikiai žinojo, kas atsikraustė, kas išsikraustė, ir apie tai informuodavo atliekų tvarkytojus. Toks pirmininkės uolumas patiko ne visiems gyventojams. R. Čyžienė ne kartą buvo išplūsta, tačiau ji neabejoja, kad elgėsi teisingai.
Inga SMALSKIENĖ
