Tapo gudresni
Panevėžio rajone nuo kelio nulėkusios ar šalikelėje likusios
gulėti sunkiasvorės mašinos dažnai tampa didesniu galvos skausmu juos
ištraukusiai bendrovei „Panevėžio kranai“ nei vairuotojui ar krovinio
savininkui. Policijos prašymu į nelaimės vietą atskubėję ir ištraukę vilkiką
kranininkai kartais lieka ant ledo.
– už pagalbą negauna atlygio. Bendrovė, kuriai priklauso
avariją patyręs vilkikas, jai nusiųstą sąskaitą ignoruoja ir neapmoka.
Policininkai teisinasi esantys niekuo dėti: jie tik siekė
užtikrinti eismo saugumą ar pagelbėti avariją patyrusiam vairuotojui, o
atsiskaityti su gelbėtojais jau darbdavių reikalas.
Ne kartą skaudžiai pasimokę kranininkai dabar tapo gudresni.
Nelaimėlių vairuotojų arba jų bendrovių prašo iškart susimokėti už ištraukimą
arba pasirūpina užstatu.
„Va, matote, kokį mes saugome turtą. Jeigu mums nesumokės, mes
jo neatiduosime“, – vakar „Sekundei“ bendrovės „Panevėžio keliai“ direktorius
Kęstutis Markuckas rodė milžinišką priekabą su mini ekskavatoriumi, padangomis,
varikliais ir kitomis prekėmis, priklausančiomis vienai Estijos bendrovei.
Sekmadienį visas šis krovinys atsidūrė pakelėje netoli
Bernatonių, kai vilkiko vairuotojas turkas jo nesuvaldė. Sunkiasvorė transporto
priemonė, gabenanti išardytus ekskavatorius, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Policijos pareigūnai, norėdami padėti nei rusiškai, nei
angliškai nekalbančiam vilkiko vairuotojui, paprašė kranininkų pagalbos
nugabenti į saugią vietą krovinį ir jį pasaugoti iki atvyks vairuotojo bendrovės
Estijoje vadovai.
„Panevėžio kranai“ sutiko suteikti tokią paslaugą, o vakar rytą
pasiuntė du kranus ištraukti apvirtusio vilkiko. Direktorius skaičiuoja, kad už
darbą estų bendrovei bus pateikta maždaug 4 tūkstančių litų sąskaita.
K.Markuckas šį kartą labiau garantuotas, kad estai jo apie
pirštą neapvynios, kaip jau buvo atsitikę anksčiau. Tą kartą kranininkai iš
griovio Panevėžio rajone ištraukė kitai estų logistikos bendrovei priklausantį
vilkiką, vežantį baltarusiškus traktorius.
Į Panevėžį atvykę bendrovės vadovai pasiėmė sąskaitą ir
pažadėjo ją apmokėti, kai tik grįš. Vėliau pareikalavo jiems atsiųsti naują, į
estų kalbą išverstą sąskaitą. „Panevėžio kranai“ padarė ko prašomi, bet pinigų
taip ir nesulaukė.
„Kadangi toks atvejis buvo ne vienintelis, mes tapome
atsargesni“, – paaiškino K.Markuckas.
Galingų kranų savininkai
Nors nebuvo tokių metų, kad bendrovė „Panevėžio kranai“ negautų
prašymų padėti avariją patyrusių sunkiasvorių mašinų vairuotojams, ši žiemą jai
gali būti išskirtinė. Kai gausu sniego ir slidu, visuomet daugiau ir avarijų.
„Panevėžio kranams“ į pagalbą yra tekę skubėti ir apvirtusiems
autobusams. Užpraeitą žiemą Panevėžio rajone, netoli Paįstrio, nuo kelio buvo
nuvažiavęs ir apvirtęs keleivinis latvių autobusas.
Avarijų įvyksta ir šiltuoju metų laiku. Pernai rudenį
kranininkai iškėlė nuo kelio nuvažiavusią sunkiasvorę transporto priemonę, ji
gabeno elektros pastotę.
K.Markuckas juokauja, kad griovyje, pakelėje ar ant kelio
apvirtusioms sunkiasvorėms mašinoms kranai – tarsi greitoji pagalba
sužalotiesiems.
Bendrovė – bene vienintelė mieste ir rajone, turinti kranus,
galinčius iškelti tokias mašinas. Todėl pagalbos prašymų sulaukia ir naktimis,
ir savaitgaliais.
Praėjusį sekmadienį, kad pagelbėtų šalikelėn su vilkiku
nusiritusiam turkui, bendrovės vadovas turėjo prašyti poilsio dieną turinčių
darbuotojų mesti visus reikalas ir atvykti į darbą.
„Be abejo, mes esame suinteresuoti ateiti į pagalbą. Laikai
dabar sunkūs. Statybos sustojusios, kranai – be darbo, o išsilaikyti vis tiek
reikia“, – K.Markuckas neslėpė, kad traukti vilkikus pelningas užsiėmimas.
Žinoma, jei tik užsakovai atsiskaito.
Direktorius pasakojo, kad, norėdami apsidrausti nuo galimų
apgaulių, jis anksčiau mėgino tartis su policija ir rajono Savivaldybe dėl
sutarties sudarymo, bet nieko iš to neišėjo.
Dabar pagalbos prašomi kranininkai užsakovams tiesiai šviesiai
sako: jeigu mokate iš karto, važiuojame ir traukiame, jeigu ne – žinokitės.
„Dažnai mėginama apeliuoti į mūsų sąžinę tarsi būtume labdaros
organizacija. Ištraukti sunkiasvorę mašiną mums irgi kainuoja pinigus. Juolab
kad dažnai tenka siųsti du kranus. Būna, kad pavyksta ištraukti per dvi tris
valandas, o būna, kad žmonės pluša dieną ar dvi“, – kalbėjo direktorius.
Gelbėti brangiau, nei statyti
K.Markuckas patyrė, kad užsakovus dažnai šokiruoja kainos už
gelbėjimo darbus. Jis tikino, kad daugelis nesuvokia darbo sąnaudų, todėl juos
paslaugų kainos ir glumina.
„Paslauga turi ne tik atsipirkti. Mes privalome ir šiek tiek
uždirbti. Juk darbuotojams turime mokėti atlyginimus, valstybei – mokesčius“, –
teigė K.Markuckas.
Už vieną krano darbo valandą bendrovė prašo maždaug 200 litų.
Kadangi dažnai ištraukti vilkiką prireikia dviejų kranų, nesunku apskaičiuoti,
kad visą dieną trukusį gelbėjimo operacija užsakovui atsieina nemažą sumą.
Plačiau skaitykite 2010 m. vasario 2 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Dviese. Užvakar turko
vairuojamą vilkiką kelias valandas traukė du kranai.
