Kai kuriuose miesteliuose „Latvijas Krajbanka“ buvo vienintelis bankas.
Latvijos valdžia daro viską, kad „Latvijos Krajbanka“ nesukeltų panikos. Lapkričio 29 dieną indėlininkams pradėtos grąžinti lėšos – iki 100 tūkst. eurų. Tačiau kai kurie finansų analitikai bei politikai įspėja: dėl „Krajbanka“ žlugimo finansinių bėdų gali patirti ir kiti bankai, o šalies ekonomikos laukia nuosmukis.
„Latvijas Krajbanke“ laikytus indėlius atsiims apie 230 tūkst. buvusių šio banko klientų. Jiems bus išmokėta 1,7 mlrd. litų. Indėlių garantijų fonde buvo sukaupta 750 mln. litų, o likusią dalį valstybė paskolino. Ši paskola – 15 metų laikotarpiui, o pinigus tikimasi grąžinti pardavus „Krajbanka“ turtą.
Turimais duomenimis, vienas „Latvijas Krajbanka“ savininkų, Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (jis valdė „Snoro“ akcijas, o „Snorui“ priklausė apie du trečdalius Latvijos banko akcijų), slapčia iš banko pervedė bei užstatė trečiųjų asmenų naudai apie pusę milijardo litų. Šie pinigai gali būti investuoti į Švedijos automobilių gamintoją SAAB, kurio akcijos labai domino skandalingąjį Rusijos turtuolį.
Susigrąžinti V. Antonovo pasisavintus pinigus siekiantys Latvijos pareigūnai jau kreipėsi pagalbos į švedų kolegas. Švedijos teisėsaugininkai pažadėjo padėti.Tą pirmadienį patvirtino ir Rygoje viešėjęs Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. Jei pavyktų atgauti šiuos pinigus, jie galėtų būti panaudoti apdraustiems indėliams grąžinti.
Susigrąžinti V. Antonovo pasisavintus pinigus siekiantys Latvijos pareigūnai jau kreipėsi pagalbos į švedų kolegas. Švedijos teisėsaugininkai pažadėjo padėti.
Pinigus išmokės „Citadele“
Konkursą dėl „Krajbanka“ apdraustų indėlių grąžinimo laimėjo nuo 2010 metų vasaros veikiantis „Citadele“ bankas. Jis įsteigtas po to, kai prieš keletą metų nacionalizuotas „Parex“ buvo suskaidytas į vadinamąjį „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus. „Citadele“ tapo „gerąja“ dalimi. 75 proc. šio banko akcijų priklauso valstybei.
Konkurse dėl „Krajbanka“ indėlininkų „Citadele“ pasiūlė palankiausias sąlygas. Bankas buvo pasiruošęs bet kurią dieną pradėti išmokėti pinigus.
Buvę „Latvijas Krajbanka“ klientai turės atvykti į „Citadele“ skyrius. Žmonėms pasiūlyta prieš atvykstant registruotis telefonu ar banko interneto svetainėje, kad būtų išvengta didelių eilių. Tie klientai, kurie turėjo indėlį ir „Citadele“ banke, pinigų grąžinimo formalumus gali susitvarkyti per internetinę bankininkystę.
Indėlių atsiėmimo laikotarpis – neribotas. Leidžiama arba atsiimti visą indėlį grynaisiais, jį perkelti į „Citadele“ arba bet kurį kitą banką. Tiesa, norintieji indėlius atsiimti grynaisiais turi apie tai iš anksto įspėti banką, priešingu atveju per vieną apsilankymą bus išmokėti tiktai 2,5 tūkst. litų.
„Citadele“ paprašė gyventojų, kuriems pinigai nėra skubiai reikalingi, į banką ateiti vėliau – kai nurims didysis ažiotažas.
Nors šalies valdžia skelbia, kad indėliai grąžinami sklandžiai, gyventojai – nepatenkinti. Daugelis eilėse laukiančių gyventojų teigia nesuprantantys, kodėl indėlius grąžinti patikėta būtent „Citadele“ – šis bankas turi labai mažai filialų. Iš 42 banko filialų 20 įsikūrę sostinėje, o provincijos miesteliuose jų apskritai nėra.
Kai kurie „Krajbanka“ indėlininkai iki „Citadele“ filialų priversti važiuoti keliasdešimt kilometrų. Tiesa, žmonėms į pagalbą žada ateiti savivaldybės – gyventojai į banką bus vežami specialiais autobusais.
Pasak „Citadele“ vadovų, artimiausiomis dienomis bus sudarytos mobiliosios banko darbuotojų grupės, jos vyks į atokesnes vietoves ir ten aptarnaus gyventojus. Į banką jau priimta papildomų darbuotojų.
Liko be banko
Net ir atsiėmę indėlius buvę „Krajbanka“ klientai teigia ateityje patirsiantys nepatogumų. „Latvijas Krajbanka“ turėjo didžiausią filialų tinklą, ypač provincijoje. Daugelyje net ir didesnių miestelių tai buvo vienintelis bankas. Jame gyventojai atsiskaitydavo už įvairias paslaugas, laikė savo santaupas, per šį banką gaudavo pensijas, kitas socialines išmokas bei atlyginimus.
Provincijos gyventojai nerimauja, kad praeis dar daug laiko, kol kiti bankai miesteliuose ir gyvenvietėse atidarys savo skyrius bei pastatys bankomatus.
Provincijos gyventojai nerimauja, kad praeis dar daug laiko, kol kiti bankai miesteliuose ir gyvenvietėse atidarys savo skyrius bei pastatys bankomatus. Todėl prašoma laikinai išsaugoti bent „Krajbanka“ bankomatų tinklą. To pageidauja ir smulkieji verslininkai, ypač – prekybininkai.
Kritikos strėlės prižiūrėtojams
„Latvijas Krajbanka“ nebeveikia, bet jis dar nėra paskelbtas nemokiu. Šios savaitės pradžioje bankų veiklą prižiūrinti Finasų ir kapitalo rinkos komisija ketino kreiptis į teismą dėl „Krajbanka“ paskelbimo nemokiu, tačiau toks kreipimasis teismui nebuvo įteiktas.
Pasak komisijos atstovų, dabar visos jėgos skiriamos kuo sklandžiau grąžinti indėlius. Į teismą žadama kreiptis artimiausiu metu. Žiniasklaidos teigimu, tokiam delsimui įtakos galėjo turėti ir Finansų ir kapitalo rinkos komisijos vadovės Irenos Krūmanės atsistatydinimas.
Komisijai ir ypač jos vadovei pastarosiomis dienomis išsakyta itin daug priekaištų dėl, kaip teigiama, prastos komercinių bankų kontrolės. Esą „Latvijas Krajbanka“ žlugo būtent dėl komisijos kaltės – didžiulius atlyginimus gaunantys pareigūnai taip ir nepastebėjo banko savininkų atliekamų finansinių machinacijų.
Dabar jau buvusi komisijos vadovė I. Krūmanė bandė teisintis, kad V. Antonovo nurodymu banke klastoti buhalterijos dokumentai ir tai daryta labai meistriškai. O komisija atlieka tiktai bendrą bankų priežiūrą ir netiria galimų finansinių nusikaltimų.
Premjeras Valdis Dombrovskis, komentuodamas I. Krūmanės atsistatydinimą, teigė negalįs peikti jos vadovautos institucijos, tačiau profesionalaus bendravimo su visuomene komisijai akivaizdžiai trūkę. Kai kurių analitikų nuomone, komisijos vadovės atsistatydinimas tokiu sudėtingu laikotarpiu gali sukelti dar didesnį chaosą.
Tuo tarpu dalis parlamentarų kaltę verčia vyriausybei, nes ši esą nesuskubo laiku užkirsti kelio gilėjančiai krizei „Latvijas Krajbanke“. Tarp galimų variantų buvo minima ir tai, kad vyriausybė turėjo investuoti į „Krajbanka“, kiti mano, kad bankui gelbėti reikalingą sumą reikėjo išsireikalauti iš Lietuvos, kuri nacionalizavo „Snorą“.
Nelinksmos ateities prognozės
Nors valdžia skelbia, jog „Latvijas Krajbanka“ – nedidelis bankas, kuris nesukels didelių pasekmių šalies ekonomikai, kai kurie analitikai teigia, kad Latvijos laukia sunkūs laikai. Dėl banko žlugimo vyriausybė turi skirti lėšų indėliams grąžinti, todėl tikrai padidės kitų metų valstybės biudžeto deficitas.
Tarptautiniai skolintojai gali net pareikalauti papildomai sumažinti kitų metų biudžeto išlaidas arba padidinti pajamas.
Baiminamasi, kad pirmuosius banko žlugimo padarinius Latvija turėtų pajusti jau šių metų pabaigoje – prasidės „Latvijas Krajbanka“ didelius indėlius turėjusių ir juos praradusių įmonių bankrotai, gyventojai atsargiau leis pinigus, todėl sumažės vidaus vartojimas, smūgis bus suduotas mažmeninei prekybai.
Vien Rygos dūma „Latvijas Krajbanka“ laikė daugiau nei 50 mln. litų.
Nemalonumai gresia kai kurioms savivaldybėms bei biudžetinėms įstaigoms – jos žlugusiame banke laikė nuo keleto iki kelių dešimčių milijonų litų ir šių pinigų nebeatgaus. Vien Rygos dūma „Latvijas Krajbanka“ laikė daugiau nei 50 mln. litų.
Valstybė kai kurioms savivaldybėms bei keletui aukštųjų mokyklų skyrė nedideles paskolas, kad jos turėtų bent šiek tiek pinigų einamosioms sąskaitoms apmokėti.
Kas atsitiks su „airBaltic“?
Klaustukas pakibo ir virš nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“, kurios didžiausias kreditorius buvo „Latvijas Krajbanka“.
52,6 proc. bendrovės akcijų priklauso valstybei, 42,7 proc. – privačiai bendrovei „Baltijas aviacijas sistemas“ (BAS). Tai – Bahamuose registruota bendrovė, susijusi su rusų magnatu Andrejumi Rudeško.
Po ilgai trukusių derybų bei ginčų valstybė bei privatūs akcininkai sutarė bendromis jėgomis gelbėti finansinių sunkumų kamuojamą „airBaltic“ – į bendrovę kartu investuoti daugiau nei 0,5 milijardo litų.
Pirmoji įmoka atlikta spalio mėnesį, o antroji bendrovę turėtų pasiekti gruodžio 15d., tačiau išsakoma vis daugiau abejonių, ar BAS sugebės rasti pinigų po to, kai žlugo pagrindinis kreditorius. Kol kas BAS neatsako, ar turi pinigų antrajai įmokai.
Tad jau svarstoma apie galimus vyriausybės veiksmus, jei BAS nebesugebėtų vykdyti savo įsipareigojimų.
Užsimenama apie galimas kito privataus akcininko paieškas.
Kita vertus, privataus akcininko dalį galėtų perimti vyriausybė arba į bendrovę būtų investuota mažesnė suma.
Kurį laiką ji užtikrintų stabilų bendrovės darbą. Pačiu blogiausiu atveju būtų stabdoma „airBaltic“ plėtra – atsisakyta dalies reisų, lėktuvų parko atnaujinimo bei dalies kitų projektų.
Išmoktos pamokos
Pasak analitikų, svarbiausia išvada, kurią po „Latvijas Krajbanka“ griūties turėtų padaryti Latvijos vyriausybė, – gerokai griežtesnė potencialių užsienio investuotojų atranka. Kad Latvija pernelyg lengvai įsileidžia užsienio investuotojus, užsiminė ir Rygoje šią savaitę lankęsis Švedijos užsienio reikalų ministras C. Bildtas.
Iki šiol daugiausia prašymų leisti apsigyventi Latvijoje gauta iš vadinamųjų probleminių valstybių – Rusijos bei kitų buvusių sovietinių respublikų.
Dalis politikų siūlo atšaukti ir nuo praėjusių metų galiojančias Imigracijos įstatymo pataisas, užsienio šalių piliečiams suteikiančias teisę mainais už investicijas į šalies ekonomiką legaliai apsigyventi Latvijoje penkerius metus. Šis leidimas gali būti pratęstas dar penkeriems metams.
Iki šiol daugiausia prašymų leisti apsigyventi Latvijoje gauta iš vadinamųjų probleminių valstybių – Rusijos bei kitų buvusių sovietinių respublikų.
Nors Latvijoje apsigyventi pageidaujančius užsieniečius tikrina specialiosios tarnybos, neabejojama, jog į šalį prasigauna ir nusikalstamojo pasaulio atstovai. Pavyzdžiui, du trečdalius tiktai Jūrmaloje parduodamo nekilnojamojo turto įsigyja Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetai.
