Pagraudinę neprašovė pro šalį
Kol kas vienintelis Ramygalos plyno lauko investuotojas –
austrų kapitalo bendrovė „ASP-BEDD productions“ iš rajono Savivaldybės gavo
tokią kalėdinę dovaną, kad turėtų jausti pareigą pareklamuoti Panevėžio rajoną
kaip išskirtinai dosnų potencialiems užsienio investuotojams.
Praėjusią savaitę rajono Taryba gyvūnų kraiko gamintojai 90
procentų sumažino šių metų valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris siekė 24
tūkstančius 460 litų. Tad bendrovei teks sumokėti tik maždaug 2,5 tūkstančio
litų.
Pernai į Ramygalos pramonės parką atėjusi „ASP-BEDD
productions“ iki šiol taip ir nepradėjo veiklos.
Tarybai pateiktame svarstyti projekte buvo siūloma neatleisti
bendrovės nuo žemės nuomos mokesčio, tačiau už tai balsavo tik 6 iš 23 Tarybos
narių. Susilaikė 4, o 12 buvo prieš, kad būtų nesusimylėta užsieniečių.
Šiemet Savivaldybė nuo daugiau kaip 200 litų žemės nuomos
mokesčio atleido tik bendrovę Krekenavos komunalinį ūkį, kurios akcininkė yra
pati. Rajono Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona
Čiegytė sakė, kad daugiau niekas dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio
nesikreipė.
Tačiau austrai neprašovė, kad kreipėsi į Savivaldybę malonės.
Savo prašymą sumažinti žemės nuomos mokestį bendrovė motyvavo tuo, kad
neplanuotai ilgai užsitęsė procedūros dėl investicinio projekto finansavimo su
Lietuvos verslo paramos agentūra, prie visų bėdų esą dar prisidėjo ekonominė
krizė.
Politikų nuomonės išsiskyrė
„Jų investicinis projektas per pirmąjį etapą buvo atmestas.
Tikimasi, kad pasiseks per antrąjį etapą. Galbūt galėtume sumažinti mokestį.
Juolab kad pernai bendrovė sumokėjo visą žemės nuomos mokestį“, – pasiūlė rajono
meras Povilas Žagunis.
Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimas Girštautas
pareiškė, kad Savivaldybei atsisakyti daugiau kaip 20 tūkstančių litų tokiais
sunkiais laikais per didelė prabanga. Jis siūlė kraiko gamintojus atleisti tik
nuo delspinigių. Bendrovė žemės nuomos mokestį turėjo susimokėti iki spalio
vidurio, bet to nepadarė. Jai „prikapsėjo“ beveik 100 litų delspinigių.
„Gal galima jiems atidėti žemės nuomos mokesčio sumokėjimo
terminą, bet ne sumažinti jį 90 procentų. Jeigu taip, tada ir savus verslininkus
atleiskime nuo žemės nuomos mokesčio. Įteikime ir jiems Kalėdų dovanėlę“, –
kalbėjo R.Girštautas.
Prieš nuolaidas austrams pasisakė ir kita opozicijos atstovė –
Violeta Grigienė. Pasak jos, austrai ne tik nevykdo jokios veiklos, vasarą jų
laukas – 1,826 hektaro – buvo apžėlęs kiečiais. Politikės nuomone, žemės nuomos
mokestį reikia mažinti arba nuo jo visai atleisti tuos verslininkus, kurie vykdo
veiklą.
Tačiau Vytautas Liepa mūru stojo už kraiko gamintojus. Jis
įtikinėjo, kad nereikia išbaidyti užsienio investuotojų, o stengtis jiems
padėti. Tada esą ir darbo vietų rajone atsiras.
Jo nuomone, austrams padarytos nuolaidos gali privilioti į
Ramygalos plyną lauką daugiau užsienio investuotojų. Šie argumentai Tarybą
įtikino.
Nuoma nepigi, bet investicijos irgi
didelės
Ramygalos laisvojoje ekonominėje zonoje yra du tušti sklypai.
Vienas – 5,11 hektaro dydžio, kitas – 44 arų. Pirmojo žemės nuomos kaina – 68
tūkstančiai 510 litų, antrojo – 5 tūkstančiai 920 litų.
Dar vienas 5 hektarų sklypas paliktas rezerve.
Šiais metais rajonas turėjo daug vilčių, kad į Ramygaloje bus
įkurtas pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“, tačiau paskutiniu momentu jis
apsisprendė pieno perdirbimo gamyklą statyti Kauno laisvojoje ekonominėje
zonoje.
Rajono Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta
Butėnaitė sakė, kad pastaruoju metu užsieniečiai intensyviau žvalgosi į
Ramygalą, tačiau kol kas jokių konkrečių pasiūlymų investuoti nėra.
„Žemės nuomos kaina gal ir nemaža, tačiau investuota irgi daug
– beveik 16 milijonų litų. Kita vertus, Tarybos kompetencija – peržiūrėti nuomos
kainą“, – sakė Savivaldybės Mokesčių administravimo skyriaus vedėja Danutė
Truškauskienė.
Ramygalos laisvoji ekonominė zona užima beveik 8 hektarus.
Inga SMALSKIENĖ
